Please enable JavaScript.
Coggle requires JavaScript to display documents.
Laumes, (Pamatė, kad trobon įėjo dvi laumės. Viena buvo su, vištos kojomis…
-
Pamatė, kad trobon įėjo dvi laumės. Viena buvo su
vištos kojomis ir marška apsisupusi, o kita buvo su gaidžio kojomis ir šiaudais apsikarsčiusi. Viešnios įėjusios
-
-
Viena pamotė, nekęsdama savo podukros, sunkindavo ją
prie darbo, vis jai užduodavo tiek daug suverpti, kad ji
turėdavo verpti per naktis. Sykį, jai vidurnaktį beverpiant, atėjo trys laumės ir sako:
— Kad tave taip sunkiai pamotė vargina, tai mes at
-
Tuoj sėdusios, suverpusios tas jos pakulas ir, tą pamotę uždusinusios, išėjusios savo keliais, sakydamos:
-
-
-
laumės, kaip moterys laukuos dirbdavo, atėjusios į namus, joms vaikus nuprausdavo, verpdavo, drobes ausdavo . Moterims grįžtant namo, tos laumės pabėgdavusios.
Be tų, buvo daug piktų laumių. Jos vogdavo žmonių
vaikus. Pavogto vaiko vietoj padėdavo šiaudų ryšulį, iš
kurio pasidarydavo laumiukas. Žmonės, to nežinodami,
-
-
-
Tekstas:
Laumės paežerėse skalbia savo nesibaigiančius audeklus, verpia ir audžia, apdovanoja, nužudo
-
-
išvaizda ir funkcijos, susijusios su žemdirbyste (linų verpimas, audimas, audeklų skalbimas). Tačiau jo priešistorija ilga ir sudėtinga. Laumė— tai suasmeninta pirmykščiam žmogui pavojinga ir
grasi gamtos, visų pirma vandens, stichija, kurią jis stengiasi pažaboti, palenkti savo labui. Sakmėse apie laumes
iš vienos pusės iškyla gamtos stichijos gaivališkumas, irracionalumas, grėsmė žmogui, o iš kitos — žmogaus sumanumas, sugebėjimas šias gamtos jėgas pajungti savo
naudai. Kaip daugelis indoeuropiečių vandens dvasių,
taip ir mūsų laumės lemia derlingumą, vaisingumą.