Please enable JavaScript.
Coggle requires JavaScript to display documents.
7A KLASĖS MOKINIŲ PAVARDŽIŲ ŽODYNAS - Coggle Diagram
7A KLASĖS MOKINIŲ PAVARDŽIŲ ŽODYNAS
ANDRIUŠKA
lietuviška pavardė su slaviškos kilmės bruožais.
Kilmė: iš vardo Andrius (lietuviška forma tarptautinio vardo Andreas, „vyriškas, drąsus“) su mažybine slaviška priesaga -uška.
Reikšmė: reiškia „mažasis Andrius“ arba „Andriuko sūnus“, panašiai kaip slaviškos formos Andruška, Andriejus.
Variantai: Andrius, Andriušas, Andruška, Andriušaitis.
ATSOPAS
reta lietuviška pavardė, kurios kilmė nėra visiškai aiški, bet galima spėti:
Kilmė: galbūt sudurtinė pavardė iš žodžių
„at-“ (priešdėlis, reiškiantis nuo, atgal) ir „stopas“ (galbūt iš skolinto žodžio stop – sustoti).
Reikšmė: gali būti pravardinės kilmės, galėjusi reikšti „tas, kuris sustabdo“ arba „grįžtantis / sustojantis“. Taip pat galimas ryšys su kelionėmis ar keliautoju.
Variantai: Atstupas, Stopas, Stopaitis (galimi artimi variantai).
DIKŠAITĖ
lietuviška moteriška pavardė (mergautinė forma).
Kilmė: iš vyriškos pavardės Dikšas arba Dikša, kuri gali būti kilusi iš pravardės arba seno asmenvardžio.
Reikšmė: priesaga -aitė reiškia „dukra“ arba „kilusi iš Dikšo“.
Galima reikšmė: pavardė galėjo būti susijusi su asmenine savybe, pravarde arba regioniniu žodžiu, tačiau tikslus žodžio šaltinis nėra aiškus.
Variantai: Dikšas (vyriška), Dikšienė (vedusi moteris).
KRIVICKAITĖ
lietuviška pavardė.
Kilmė: iš vyriškos pavardės Krivickas, kuri siejama su žodžiu „krivis“ – senovės lietuvių pagonių vyriausiasis žynys, dvasininkas.
Reikšmė: „Krivicko duktė“, o Krivickas reiškia „tas, kuris kilęs iš krivio“, „susijęs su kriviais“.
Variantai: Krivickas, Krivys.
MYKOLAITIS
lietuviška pavardė, kilusi iš vardo Mykolas (lietuviška forma tarptautinio vardo Mykolas / Mykolajus / Michael).
Kilmė: iš hebrajiško vardo Michael, reiškiančio „Kas kaip Dievas?“
Reikšmė: „Mykolo sūnus“ – su priesaga -aitis, kuri žymi kilmę (tėvavardį).
Variantai: Mykolas (vardas), Mykoliukas
PAGIRYS
aiškios lietuviškos kilmės pavardė.
Kilmė: iš bendrinio lietuvių kalbos žodžio „pagirys“, kuris reiškia miško pakraštį, pašalę, arba teritoriją prie girios.
Reikšmė: greičiausiai reiškia „žmogus iš pagirio“, t. y. gyvenęs prie miško arba iš vietovės, vadinamos Pagiriu.
Variantai: Pagiris, Pagirysius.
PETRAUSKAS
viena iš dažnesnių lietuviškų pavardžių.
Kilmė: iš vardo Petras (lot. Petrus, reiškia „uola“).
Reikšmė: „Petro sūnus“ – su priesaga -auskas, kuri lietuvių pavardėse žymi patroniminę kilmę (nuo tėvo vardo).
Variantai: Petraitis, Petreitis.
PIEŠKUS
lietuviška pavardė, greičiausiai kilusi iš pravardės ar asmenvardžio.
Kilmė: gali būti susijusi su veiksmažodžiu „piešti“ (t. y. piešimas) arba su senesne šaknimi „pieš-“, buvusia asmenvardžiu ar pravarde.
Reikšmė: galėjo reikšti „tas, kuris piešia“, „dailininkas“, arba būti pravardė dėl išvaizdos ar elgsenos. Taip pat įmanoma, kad pavardė atsirado nepriklausomai nuo veiksmažodžio – iš vietovardžio ar senovinio vardo.
Variantai: Pieškaitis, Pieškutis.
RIKINAS
reta pavardė Lietuvoje, kurios kilmė nėra aiški, bet galima pateikti keletą tikėtinų aiškinimų:
Kilmė: greičiausiai iš senosios pravardės ar asmenvardžio, gali būti paveikta germanų ar slavų kalbų.
Reikšmė: galėjo reikšti „vadovas“, „tvirtas“, „kilmingas“ – priklausomai nuo kilmės šaltinio.
Variantai: Rikis, Rikinaitis.
KRIVICKAITĖ
lietuviška pavardė, moteriška (mergautinė) forma.
Kilmė: iš vyriškos pavardės Krivickas, kuri siejama su žodžiu „krivis“ – senovės lietuvių pagonių vyriausiasis žynys, dvasininkas.
Reikšmė: „Krivicko duktė“, o Krivickas reiškia „tas, kuris kilęs iš krivio“, „susijęs su kriviais“.
Variantai: Krivickas (vyriška), Krivickienė, Krivys.