Please enable JavaScript.
Coggle requires JavaScript to display documents.
Tomas Akvinietis - Coggle Diagram
Tomas Akvinietis
Idėjos
Žmonėms buvo sunku atskirti tikėjimą nuo proto. Šventasis
Tomas Akvinietis sakė: „Abi žinojimo rūšys galiausiai atėjo iš Dievo.
Jis manė, kad Dievo egzistavimą galima įrodyti penkiais būdais.
- Argumentas dėl judėjimo: Mūsų pojūčiai gali suvokti judėjimą, matydami, kad daiktai veikia vienas kitą. Visa, kas juda, yra judinama kažko kito. Vadinasi, turi būti Pirmasis judintojas, kuris sukuria šią judesių grandininę reakciją. Tai yra Dievas. Dievas išjudina visus daiktus ir suteikia jiems potencialą.
- Argumentas dėl veiksmingos priežasties: Kadangi niekas negali sukelti pats savęs, viskas turi turėti priežastį arba kažką, kas sukelia poveikį kitam dalykui. Jei nebūtų pirmosios priežasties, nebūtų ir kitų. Todėl pirmoji priežastis yra Dievas.
3.Argumentas dėl būtinosios būties: Kadangi pasaulyje esantys objektai atsiranda ir išnyksta, jie gali egzistuoti arba neegzistuoti bet kuriuo konkrečiu metu. Tačiau niekas negali atsirasti iš nieko. Tai reiškia, kad kažkas turi egzistuoti visais laikais. Tai yra Dievas.
- The Argument from Gradation: There are different degrees of goodness in different things. Following the “Great Chain of Being,” which states there is a gradual increase in complexity, created objects move from unformed inorganic matter to biologically complex organisms. Therefore, there must be a being of the highest form of good. This perfect being is God.
- Argumentas dėl dizaino: Visi daiktai turi tam tikrą tvarką arba sąrangą, kuri veda juos prie tam tikro tikslo. Kadangi visatos tvarka negali būti atsitiktinė, ji turi būti suprojektuota ir tikslinga. Tai reiškia, kad projektuotojas yra dieviškojo intelekto. Tai yra Dievas.
Jis pateikia tris grožio savybes: išbaigtumą arba tobulumą, proporcingumą arba dermę (harmoniją) ir claritas – aiškumą, tyrumą, skaidrumą, kurį galima suprasti kaip vidinę šviesą, nes gražūs daiktai spindi.
Išskiriamos dvi grožio rūšys – fizinis (kūno) ir dvasinis (sielos ir dvasios): „Žmogaus kūnas gražus, kai jo dalys proporcingos ir deramos spalvos. Taip žmogaus dvasia graži, kai jo elgesys ir veikla atitinka dvasinį proto skaidrumą“.
-
Gyvenimas
Tomas Akvinietis įnirtingai pasisakė prieš lotyniškuosius Averojaus šalininkus ir kritikavo konservatyvius teologus už prisirišimą tik prie Augustino mokymo.
Tuo metu katalikų bažnyčia mažai domėjosi Aristotelio filosofija, o dar mažiau gamtos mokslais.
Būtent Tomas Akvinietis sukūrė sistemą, kurioje sujungė filosofiją ir teologiją, pasinaudojo Aristotelio logika ir teistiškai perdirbo jo metafiziką, nuošalyje palikdamas jos fizikines prielaidas.
Pagrindiniai nagrinėti ontologiniai klausimai buvo būties, potencijos ir akto, priežastingumo, esmės ir esaties, substancijos ir akcidencijos sąveikos.
Būtis laikoma abstrakčia esybe, turinčia savybes: vienybę, teisingumą, gerumą. Joms susiliejus ji sutampa su Dievu.
Bruožai
Tomas Akvinietis pasižymėjo savitu rašymo stiliumi, kuriam būdingas aiškumas, loginis griežtumas ir sistemingumas.
Jo darbai, ypač garsiausias veikalas - Teologijos suma, rodo jo įsipareigojimą logiškai argumentuoti ir integruoti aristoteliškąją filosofiją su krikščioniškąja teologija.
Akviniečio rašymo stilių galima apibūdinti kaip scholastinį, atspindintį to meto intelektualinę tradiciją.
Jo veikalai dažnai yra struktūruotos formos, prasidedantys klausimu ar tema, po to pateikiami prieštaravimai ar kontrargumentai, o vėliau - jo paties atsakymas ar sprendimas.
Šis metodas, vadinamas scholastiniu, buvo paplitęs tarp viduramžių mokslininkų ir juo buvo siekiama ištirti bei sutaikyti akivaizdžius prieštaravimus, pasitelkiant pagrįstus argumentus.
Vienas iš Akviniečio išskirtinių bruožų - gebėjimas apibendrinti įvairias filosofines ir teologines perspektyvas.
Į savo darbus jis įtraukė aristoteliškosios filosofijos, neoplatonizmo ir krikščioniškosios teologijos elementų, siekdamas suderinti protą ir tikėjimą.
Akvinietis tikėjo, kad protas ir tikėjimas vienas kitą papildo, bei siekė parodyti filosofijos ir teologijos suderinamumą.