Please enable JavaScript.
Coggle requires JavaScript to display documents.
Spektrai - spalvota juosta, kuri susidarė baltai šviesai praėjus pro…
Spektrai - spalvota juosta, kuri susidarė baltai šviesai praėjus pro prizmę 
Juostinis spektras - molekulinių dujų skleidžiamų spindulių spektras
Juostinis spektras gaunamas liepsnoje švytint garams ar išlydžio metu švytint dujoms.
Juostinį spektrą sudaro atskiros spalvotos juostos, perskirtos tamsiu tarpu . Gerais prietaisais galima nustatyti, kad kiekviena juosta susideda iš daugybės linijų, išsidėsčiusių arti viena kitos.
Norint, kad atsirastų juostinis spektras turi būti dažninis energijų pakitimas, kompleksinė cheminė sudėtis ir dažninė šviesos energija.
Juostinio spektro pavyzdžiai iš gyvenimo gali apimti įvairias medžiagas ir reiškinius, kuriuose stebimos juostinio spektro savybės pavyzdžiui augalų fotosintezė arba kietųjų kūnų spektrai
Juostinis spektras gali būti naudingas nustatant cheminę medžiagos sudėtį, tačiau šis procesas yra sudėtingas ir reikalauja specialių įrankių bei ekspertų žinių.
Juostiniams spektrams dažniausiai naudojamas prietaisas vadinamas spektrofotometru. Šis įrenginys matuoja, kaip medžiaga absorbuoja arba išspinduliuoja šviesos energiją skirtingose bangų ilgio srityse. Taip pat naudojamas spektografas
Ištisinis spektras yra kietų kūnų, skysčių ir pakankamai tankių dujų spektras.
Kai kurie žibintai, pavyzdžiui, halogeniniai arba LED žibintai, gali generuoti ištisinį spektrą, kuriame yra įvairių spalvų.
Saulės šviesa yra pavyzdinis ištisinio spektro šaltinis. Saulės spektre matome visas regimąsias spalvas, taigi tai yra ištisinis spektras
Ištisinis spektras susidaro, kai dujinė medžiaga arba medžiaga dujinėje būsenoje absorbuoja arba spinduliuoja elektromagnetinį spindulį visame spektro diapazone, o ne tik tam tikrose jo dalyse. Tai dažniausiai įvyksta esant aukštai temperatūrai arba aukštam slėgiui, kuris sukelia medžiagos atomų ar molekulių judėjimą, o tai turi įtakos jų energijos lygiams.
Ištisinis spektras būdingas dujinėms medžiagoms arba medžiagoms, kurios yra dujinėje būsenoje, pavyzdžiui, dujoms arba plazmai.
Šiam spektrui būdingas tolygus perėjimas nuo vienų dažnio bangų prie kitų.
Ištisiniams spektrams matuoti dažnai naudojamas prietaisas vadinamas spektrofotometru. Taip pat yra spektrografas.
Linijinis spektras - įkaitintų nedidelio slėgio atominių dujų skleidžiamų spindulių spektras.
Kiekvienam cheminiam elementui būdingas vis kitoks linijinis spektras, todėl pagal jį galima atpažinti įvairiose medžiagose esančius elementus.
Linijinį spektrą sudaro atskiros siauros spalvotos linijos, kurias skiria plačios tamsios juostos.
Linijinio spektro sąlygos yra mažas slėgis ir aukšta temperatūra, atomų arba molekulių energijos pertvarkymas.
Linijinio spektro požymiai yra ryškios spektro linijos, kiekvienos medžiagos linijinis spektro unikalumas ir jo atsiradimas dėl energijos pertvarkymo atomuose arba molekulėse.
Linijinis spektras naudojamas astronomijoje, cheminėje analizėje (linijinis spektras gali būti naudojamas medžiagų identifikavimui ir tyrimui) ir medicinoje.
Linijinio spektro matavimui dažniausiai naudojamas prietaisas vadinamas spektroskopu, arba spektrometru taip pat spektrografu.
Absorbcijos spektras – tamsios linijos, matomos tolydiniame spektre.
Atsiranda dėl šviesos sugerties dujų atomuose ir molekulėse, kurias praeina šviesa.
Pagal absorbcijos spektrą galima nustatyti medžiagos sudėtį.
Absorbcijos spektrą matuoti naudojamas prietaisai vadinami spektrofotometru ir spektografu.