Please enable JavaScript.
Coggle requires JavaScript to display documents.
Elektromagnetinė banga - Coggle Diagram
Elektromagnetinė banga
Elektromagnètinės bañgos yra elektromagnetinė spinduliuotė, t. y. periodiškai kintantys tarpusavyje susiję elektrinis ir magnetinis laukai, sklindantys erdvėje. 
Elektrinis laukas – materijos forma, supanti krūvius. Kiekvienas krūvis erdvėje aplink save sudaro elektrinį lauką.
Elektromagnetinės bangos galėtų sklisti amžinai, jei tik jų energijos nesugertų ar neišsklaidytų aplinka.
Magnetinis laukas – materijos forma, kuria perduodama magnetinė sąveika; viena iš elektromagnetinio lauko komponenčių.
Ultravioletiniai spinduliai – tai elektromagnetinių bangų spektro dalis, prasidedanti nuo bangos ilgio 200 nm ir siekianti violetinės matomos šviesos bangų ilgį (400 nm).
Mažas jų kiekis veikia teigiamai: skatina augimą, stiprina organizmą, naikina ligas sukeliančias bakterijas, todėl šie spinduliai taikomi kai kurioms ligoms gydyti.
Tačiau jie ardo akies tinklainę (gali išsivystyti katarakta), didelis jų kiekis skatina odos vėžio (melanoma ir kt.) atsiradimą, gali sukelti saulės smūgį.
Ultravioletiniams spinduliams būdingas didelis biologinis ir cheminis aktyvumas.
Rentgeno spinduliai – elektromagnetinės bangos, kurių bangos ilgis yra 10–0,01 nm, dažnis nuo 30 iki 30 000 PHz
Rentgeno spinduliai fizikoje ir technikoje jie naudojami kristalinių medžiagų struktūrai tirti.
Rentgeno spinduliai yra jonizuojančiosios spinduliuotės rūšis, todėl yra kenksmingi žmogui ir elektroniniams prietaisams.
Medicinoje rentgeno spinduliai naudojami diagnostikoje ir terapijoje.
Elektromagnetinės bangos apibūdinamos bangos ilgiu λ ir dažniu f
Elektromagnetinių bangų egzistavimą 1832 m. numatė Maiklas Faradėjus (Michael Faraday 1791–1867).
Elektromagnetinių bangų teorija grindžiama Maxwello lygtimis (elektromagnetinių bangų matematinis modelis).
Ilgį ir dažnį sieja formulė λ = vf / f; vf
Gamą skleidžia po radioaktyviųjų virsmų ir branduolinių reakcijų sužadinti atomų branduoliai, ji atsiranda anihiliuojant dalelės ir antidalelės poroms, kai kurioms elementariosioms dalelėms virstant kitomis elementariosiomis dalelėmis, stabdant greitas elektringąsias daleles.
Gama spinduliuote radiometrijos ir spektroskopijos metodais kontroliuojama aplinkos radiacinė būklė ir radiacinis saugumas.
Svarbiausi gama spinduliuotės šaltiniai yra gamtiniai ir dirbtiniai radioaktyvieji izotopai, elektronų greitintuvai, branduoliniai reaktoriai, gama kvantų yra kosminiuose spinduliuose.
Gama spinduliuotė naudojama defektoskopijoje (gama defektoskopija), medicinoje (onkologijoje), maisto produktams ir vaistams sterilizuoti, radiacinės chemijos, biologijos, selekcijos tyrimams, įvairiems tyrimams radioaktyviųjų izotopinių indikatorių ir branduolių gama rezonanso spektroskopijos metodais.
Elektromagnetinės bangos yra poliarizuotos, joms būdingos bendrosios bangų savybės:
Bangos lūžis arba refrakcija – fizikoje, optikoje – bangos fronto sklidimo krypties pakitimas, keičiantis jos sklidimo greičiui.
Šviesos interferencija – reiškinys, kai dvi ar kelios erdvėje sklindančios koherentinės bangos susideda sudarydamos iš eilės besikeičiančias šviesias ir tamsias juostas.
Atspindys – bangos fronto krypties pakitimas dviejų skirtingų medžiagų sandūroje.
Elektromagnetinės bangos gali sklisti ir kreipiamosiose sistemose – bangolaidžiuose, šviesolaidžiuose ir kitur.
Elektromagnetinę spinduliuotę skleidžia natūralūs (gamtiniai) ir žmogaus sukurti šaltiniai. Svarbiausias už Žemės ribų esantis gamtinis šaltinis yra Saulė, kuri skleisdama šviesą bei šilumą, įgalina gyvybės atsiradimą ir egzistavimą mūsų planetoje.
Izotropinėje aplinkoje elektromagnetinės bangos yra skersinės
Elektromagnetinės bangos fazinis greitis vf laisvojoje erdvėje (vakuume) apytiksliai lygus šviesos greičiui c = 3 · 108 m/s.
Infraraudonieji spinduliai – elektromagnetinės bangos, kurių ilgis didesnis nei matomos šviesos, bet mažesnis nei radijo bangų.
Infraraudonoji spinduliuotė registruojama šiluminiais imtuvais (termopora, bolometru, radiometru), fotoelektriniais imtuvais (fotodiodais, fotorezistorių matricomis), fotografinėmis medžiagomis.
Infraraudonoji spinduliuotė naudojama karo technikoje (lokatoriai, tolimačiai), elektroniniuose optiniuose prietaisuose, antžeminiam ir kosminiam ryšiui (infraraudonieji lazeriai), apsaugai, kriminalistikoje, skaičiavimo įrenginiuose, infrafotografijoje, organinių ir biologinių audinių bei kraujagyslių tyrimui; infraraudonąja spinduliuote gydomi poūmiai ir lėtiniai uždegimai, neuralgijos, malšinamas skausmas.
Infraraudonieji spinduliai yra elektromagnetinės bangos, kurių ilgis nuo apie 1 µm iki 1000 µm.