Grupės identitetas
Kalbant apie mokytojų bendruomenę, svarbiu aspektu tampa bendras įsitraukimas, jungiantis mokytojus kaip socialinę visumą. Admiral et al. (2012, p. 348) apibūdina šį įsitraukimą kaip grupės identitetą. Minėtieji autoriai išskiria šias pagrindines grupės identiteto charakteristikas: tapatumas, skirtingos prisidėjimo galimybės, pasitikėjimas ir atsakomybė, socialiniai ryšiai, emocinis saugumas, dvasinis ryšys, kolektyviškumas, kaimyniškumas, kolegiškas palaikymas (p. 355). Priklausymo grupei jausmas lemia individo įsitraukimą į bendras veiklas ir bendro tikslo siekį, taip pat paties asmens būseną tarp grupės narių. Remiantis minėtais autoriais tampa svarbu užtikrinti pakankamai galimybių kiekvieno saviraiškai, pasitikėjimo ir atsakomybės už bendras grupės veiklas stiprinimui. Svarbiu aspektu, užtikrinančiu emocinį ir psichologinį saugumą tampa grupės narių empatijos lygmuo, kuris skatina narius rizikuoti, imtis naujų iniciatyvų.
Kachchhap ir Horo (2021) taip pat kaip svarbius priklausymo grupei elementus išskiria organizacinį klimatą ir organizacinį palaikymą (p. 778-779). Šių autorių teigimu stiprinant grupės identitetą svarbu užtikrinti tinkamą komunikaciją ir skaidrumą, nusimatyti bendras vertybes, skatinti kūrybiškumą bei įvertinti pastangas ir sėkmes. Stiprus ryšys ir priklausymo grupei jausmas koreliuoja su asmens savijauta bei darbo kokybe, tad tiek mokyklos administracija, tiek atskiros mokytojų bendruomenės grupės, visų pirma, turi atsižvelgti į šiuos elementus, kaip kertinius siekiant bendro rezultato.
Admiraal, Wilfried, Ditte Lockhorst, Jakko van der Pol. (2012). "An expert study of a descriptive model of teacher communities." Learning environments research 15 : 345-361.
Kachchhap, S., Horo, W. (2021). Factors Influencing School Teachers’ Sense of Belonging: An Empirical Evidence. International Journal of Instruction. 14. 775-790. 10.29333/iji.2021.14444a.
Profesinis tobulėjimas
Kalbant apie mokytojų profesinį tobulėjimą, gali būti išskiriami keturios pagrindiniai dimensijos: asmeninės kompetencijos, profesinės kompetencijos, socialinės kompetencijos, pedagoginės kompetencijos (Sudarwan, 2017, p. 219). Nors mokytojai turi galimybes mokytis tiek individualiai, grupėse, ilgalaikėse ar trumpalaikėse mokymų programose, gaunant finansavimą ar investuojant savo asmenines lėšas, tačiau esminiu momentu tampa žinių perkėlimas, pritaikymas bei rezultatas, atsispindintis mokinių pažangoje. Šiuo atveju bus aptariamos moksliniais tyrimais paremtos galimybės tobulinti mokytojams skirtų seminarų kokybę, siekiant užtikrinti kokybišką turinio pritaikymą praktikoje bei mokymų poveikio matavimą. Mokymų efektyvumo matavimas yra svarbus viso profesinio tobulėjimo mokymų organizavimo aspektas, suteikiantis galimybę siūlomas mokymų programas įvairiai tobulinti – įtraukti reikiamas temas, keisti mokymų procesą ar turinį ir kt. Siekiant kuo efektyvesnio mokytojų bendruomenės profesinio tobulėjimo, verta apžvelgti T.R Guskey iškiriamus profesinio tobulėjimo vertinimo lygmenis bei jų specifiką (Guskey, T. R., p. 46 - 49). Atsižvelgiant į juos, profesinio tobulėjimo mokymus organizuojančios įstaigos gali tobulinti savo procesus. T.R. Guskey išskiria 5 profesinio tobulėjimo lygmenis – vienas po kito einantys lygmenys priklauso nuo anksčiau buvusių (ibis):
1 lygmuo: dalyvių reakcijos. Šis lygmuo padeda įvertinti tokius aspektus, kaip dalyvių pasitenkinimas lektoriumi, mokomojo turinio aiškumas, patalpų, maitinimo kokybė ir pan. Dažniausiai formuojama apklausos būdu ir pateikiama iš karto po mokymų.