Please enable JavaScript.
Coggle requires JavaScript to display documents.
maisto ir skaidulinės medžiagos - Coggle Diagram
maisto ir skaidulinės medžiagos
skaidulinės medžiagos
Skaidulinėmis medžiagomis (jos dar vadinamos maistinėmis skaidulomis) vadinami angliavandeniai (polisacharidai)
jų yra augaliniuose produktuose ir kurių neskaldo žmogaus virškinimo fermentai. Skaidulines medžiagas skaldo storosios žarnos mikroflora.
Pagrindiniai maisto produktai, su kuriais gaunamos skaidulinės medžiagos – daržovės, vaisiai, rupi duona, visų grūdo dalių turintys duonos gaminiai, makaronai
Trūkstant skaidulinių medžiagų, susilpnėja žarnyno motorika, užkietėja viduriai, didėja rizika susirgti onkologinėmis ir kitomis ligomis.
Skaidulinių medžiagų paros norma 20 - 30g.
valgomiems sintetiniams angliavandenių polimerams, turintiems naudingą fiziologinį poveikį, įrodytą visuotinai pripažintais moksliniais įrodymais.
valgomiems angliavandenių polimerams, gautiems iš maisto žaliavos fiziniu, fermentavimo ar cheminiu būdu ir turintiems naudingą fiziologinį poveikį, įrodytą visuotinai pripažintais moksliniais įrodymais
Nekrakmolingi polisacharidai – celiuliozė, hemiceliuliozė, pektinai, hidrokoloidai
Yra keletas mokslinių tyrimų įrodančių, jog skaidulinių medžiagų vartojimas sumažina krūties vėžio išsivystymo tikimybę moterims po menopauzės.
Maistinės medžiagos – su maistu gaunamos natūralios ir sintetinės cheminės medžiagos, aprūpinančios organizmo ląsteles energija.
Jos taip pat yra ir žaliava gyvybiniams organizmo procesams bei audiniams augti, atsistatyti ir veikti.
Dirbantis sėdimą darbą, apie 70% dienos energijos sueikvoja savo širdies bei kitų organų darbui ir kūno temperatūrai palaikyti.
Energijos reikia palaikyti nuolatinį augimo procesą kūno audiniuose, kuris vyksta visą gyvenimą
Daugumos audinių ir organų ląstelės nuolatos atsinaujina. Audinio sužalojimas taip pat skatina regeneraciją.
Pagrindiniai energijos šaltiniai – angliavandeniai ir riebalai, todėl bet kokios maisto rūšies energetinė vertė priklauso nuo šių dviejų maistingųjų medžiagų.
Papildomai energijos gaunama iš organizme esančių glikogeno (gyvulinio krakmolo) ir riebalų atsargų.
Glikogenas gaminasi iš gliukozės molekulių, nepanaudotų energijai gaminti.
Gliukozės perteklius negalintis virsti glikogenu, kaupiasi kūne riebalų pavidalu.
Alkio ar sotumo pojūtis reguliuoja, kad maisto suvalgytume būtent tiek kiek reikia, kad būtų patenkintas organizmo energijos poreikis.