Hepatito A viruso (HAV) infekcija Hepatitas A (dar vadinamas infekciniu hepatitu) – tai ūminė kepenis pažeidžianti infekcinė liga, kurią sukelia hepatito A virusas (HAV). Dauguma atvejų (ypač vaikams) ligos simptomai būna lengvi arba jų visai nėra. Nuo užsikrėtimo iki galimo simptomų pasireiškimo gali praeiti nuo dviejų iki šešių savaičių. Jeigu simptomų išsivysto, jie paprastai tęsiasi iki aštuonių savaičių. Tai gali būti pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pageltusi oda ir akių baltymai, karščiavimas ir pilvo skausmas. Maždaug 10–15 % persirgusiųjų, per šešis mėnesius po pradinės infekcijos simptomai pasikartoja. Retais atvejais liga gali sukelti ūminį kepenų nepakankamumą, ši rizika didesnė vyresnio amžiaus žmonėms.
Hepatitas B tai hepatito B viruso sukeltas kepenų uždegimas, kuris pasireiškia gelta ir/arba aminotransferazių aktyvumo padidėjimu, hepatito B viruso paviršiaus antigeno (HBsAg) ir hepatito B viruso šerdies antigeno M klasės antikūnų (anti -HBc IgM) susidarymu kraujo serume.Hepatito B sukėlėjas (HBV) priklauso Hepadnaviridae šeimai. Viruso genomas sudarytas iš dviejų žiedo formos DNR spiralių ir yra vienas mažiausių genomų pasaulyje – turi 6 400 nukleotidinių bazių. Tai yra onkogeniškas virusas, kuris sugeba integruotis į šeimininko hepatocito genomą ir gali sukelti hepatoceliulinę karcinomą. Virusas neatsparus dezinfekcinėms medžiagoms, bet atsparus išdžiūvimui.HBV patekęs į kraują, nunešamas į kepenis, kur patenka į hepatocitus ir juose dauginasi. Virusas tiesiogiai nepažeidžia kepenų ląstelių. Kepenis pažeidžia imuninis atsakas: citotoksiniai T limfocitai lizuoja infekuotus hepatocitus ir sunaikina virusus, taip pat virusus inaktyvina pasigaminę antikūnai, kurie su HBV sudaro imuninius kompleksus galinčius pažeisti hepatocitų membranas, kraujagyslių endotelį, sąnarius, odą. Nuo imuninio atsako priklauso hepatito B klinikos įvairovė, kuri gali pasireikšti nuo „žaibinio“ hepatito iki lėtinio besimptomio HBV nešiojimo arba lėtinio aktyvaus hepatito ir kepenų cirozės. Hepatitas C tai hepatito C viruso sukeltas kepenų uždegimas. Kuris pasireiškia gelta ir/arba aminotransferazių aktyvumo padidėjimu, hepatito C viruso antikūnų (anti-HCV) ir/arba hepatito C viruso ribonukleorūgšties atsiradimu kraujo serume.Hepatito C sukėlejas (HBC) priklauso Flaviviridae šeimai. Viruso genomas sudarytas iš vienos vijos RNR. Išskiriami 6 pagrindiniai šio viruso genotipai. Užsikrėtusiųjų 1-uoju genotipu atvivirusinio gydymo efektyvumas yra mažesnis. Virusas jautrus dezinfekcinėms medžiagoms ir karščiui.Padidėjęs aminotrasferazių aktyvumas (ALT, AST). Tiesioginio bilirubino koncentracija kraujyje. Imunologiniai žymenys - antikūnai prieš hepatito C virusą (anti-HCV), HCV RNR kraujo serume. Lėtinės infekcijos atveju ir gydymo efektyvumui vertinti nustatomas HCV RNR panaudojus polimerazės grandininę reakciją, taip pat gali būti atliekama kepenų biopsija ir histologinis tyrimas, jo metu nustatomas lėtinio hepatito aktyvumas ir fibrozės laipsnis.