Please enable JavaScript.
Coggle requires JavaScript to display documents.
LDK visuomenės formavimasis - Coggle Diagram
LDK visuomenės formavimasis
Pagrindiniai luomai Lietuvoje:
Bajorai
Lietuvos bajorai priklausė nuo didžiojo kunigaikščio ir buvo susiskaldę į daugelį sluoksnių. Atsidėkodami už žemę bajorai duodavo ištikimybės priesaiką didžiajam kunigaikščiui arba savo globėjui.
Kariuomenėje bajorai tarnavo neribotą laiką, mokėjo dėklą, teikė visokią pagalbą (kariuomenės aprūpinimas, tvirtovių tvarkymas)
Aujščiausią valdžią šalyje turėjo keletas galingų šeimų (Ostrogiškiai, Radvilos, Sapiegos). Kiti valdė žemes, gautas iš didžiojo kunigaikščio lėno teisėmis.
Dvasininkai
Dvasininkai buvo atleisti nuo karinės prievolės ir valstybės teismų, juos galėjo teisti tik bažnytiniai teismai.
Dvasininkų teisės nebuvo paveldimos.
Bažnyčių žemės buvo atleistos nuo visų mokesčių ir prievolių valstybei. Visas jų pelnas turėjo likti bažnyčioms ir dvasininkams.
Miestiečiai
Dėka Magdeburgo teisės, miestiečiai turėjo teisę rinkti miesto tarybą, burministrą, turėjo savo teismą ir statutus.
Miestiečiai buvo atleisti nuo visų prievolių ir mokesčių, išskyrus mokesčius didžiajam kunigaikščiui.
Valstiečiai
Valstiečiai sudarė patį gausiausią neprivilegijuotą luomą. Jo nariai neturėjo jokių teisių ar privilegijų, tik prievoles.
Tokia valstiečių padėtis susikūrė dėl 1447m. Kazimiero privilegijos, kuri atidavė bajorų dvarų valstiečius pačių bajorų teismui.
Valstiečiai tapo visiškai priklausomi nuo bajorų, tapo baudžiauninkais. Baudžiava buvo įvesta ir valstybiniuose nei bažnytiniuose dvaruose, tačiau tenai baudžiauninkų padėtis buvo kiek lengvesnė.
1387m. Jogailos privilegijos
Privilegija dvasininkams
Įsteigta Vilniaus vyskupystė.
Privilegija Vilniaus miestui
Vilniaus miestui suteikta Magderburgo teisė
Privilegijos apsikrikštijusiems bajorams
Buvo atleisti nuo mokesčių
Gavo teisę į tėvonines žemes ir galėjo jas lengvai desponuoti
Galėjo nevaržomai tvarkyti dukterų ištekinimo reikalus
Tačiau turėjo eiti karo tarnybą.
1447m. Kazimiero privilegija
Tiek kunigaikščiai, tiek bajorai turėjo vienodas politines privilegijas ir buvo laikomi vieno luomo atstovais.
Feodalams priklausantys valstiečiai buvo atleisti nuo feodalinių prievolių didžiajam kunigaikščiui ir priskirti tam tikrai žemei.
Didysis kunigaikštis įsipareigojo saugoti savo valstybės sienas, neskirti į Lietuvos pareigybes svetimšalių. Ši privilegija gerokai išplėtė bajorų bei Ponų tarybos teises Lietuvoje ir sumažino didžiojo kunigaikščio teises.
Magderburgo teisė
Reikšmė: ši teisė užtikrino miesto savivaldą, mokesčių ir teisinį imunitetą. Pvz: nepriklausomybė nuo kitų feodalų, žemės nuosavybės teisė, amatų ir prekybos lengvatas.
Teisė nustatė miesto valdžios, mokesčių rinkimo teises, tvarkė teismą bei mokesčius, kontroliavo pirklių susivienijimus ir amatininkų cechus, atsirado galimybė rinkti merą.