MINDAUGO LIETUVA
Valstybės formavimas
Svarbiausios datos
Mindaugo karūnacija
(1253 m.)
Mindaugo krikštas
(1251 m.)
Mindaugas karūnavosi drauge su žmona Morta
Tikima, jog Mindaugo karūnacijos diena - liepos 6
Išorinės priežastys
Vidinės priežastys
Reikėjo organizacijos, galinčios mobilizuoti jėgas kovai prieš atsikrausčiusį vokiečių ordiną.
Tuo metu Lietuvą supo jau susiformavusios valstybės, kurios galėjo tapti užkariautojomis
Reikėjo organizacijos, palaikančios iškilusį luomą
Amatų ir prekybos vystymuisi reikalinga vieninga ūkinė sistema
Natūralus giminingų genčių siekis sukurti nacionalinę valstybę ir tapti tauta
Svarbiausi mūšiai
(jų reikšmė)
Saulės mūšis
(1236 m.)
Durbės mūšis
(1260 m.)
Pakeitė politinę situaciją rytiniame Baltijos krante. Livonija atsidūrė ties žlugimo riba
Livonija tapo vokiečių ordino valstybės dalimi (jo vasalu)
Susvyravo vokiečių valdžia Livonijoje, sukilo žiemgaliai, sėliai, kuriam laikui išsivadavo kuršiai
Lietuva galėjo tęsti valstybingumo kūrimą, nes buvo panaikinta grėsmė iš šiaurės, kėlusi pavojų galutinai nesusiformavusiai valstybei
Paskatino Pabaltijo žemes aktyviai kovai dėl išivadavimo
Prieš ordiną sukilo žiemgaliai, kuršiai, kuriems į pagalbą atėjo žemaičiai
Prasidėjo didysis Prūsų sukilimas, trukęs 13 metų
Lietuvos teritorija Mindaugo valdymo laikotarpiu
Lietuvos teritorija
Vienytos Lietuvos teritorijos + mūšių vietos
Krikštijosi tik Mindaugas su žmona ir giminaičiais
Mindaugo Krikštas neturėjo tęstinumo