Radioktyvumo poveikis gyvajam organizmui
Radioktyvių medž. skleidžiamais spinduliais medicinoje gydomos įvairios ligos.
Archeologams radioaktyvūs spinduliai padeda apskaičiuoti senovinių org. kilmės daiktų amžių.
Žemės ūkyje švitinimu paspartinamas augalų ir gyvūnų augimas.
click to edit
Radioaktyvumo poveikis priklauso nuo spinduliuotės rūšies ir intensyvumo.
Radioaktyvios medž. ypač pavojingos pasidaro kai patenka į organizmą su maistu ar oru.
Patekusi į žmogaus organizmą alfa, beta, gama spinduliuotė gali jonizuoti ląstelių atomus, molekules ir nutraukti jų ryšius.
click to edit
click to edit
Spindulinė liga- organizme atsiranda pažeistų kraujo kūnelių, parausta oda, vėmimas, viduriavimas, slenka plaukai.
Spindulinė mirtis - ligoniai dažn. miršta dėl infekcijų, nes sutrinka apsauginės organizmo funkcijos.
Vėžinės ligos - leukemija, plaučių, krūtų vėžys.
Apsigimimai.
Alfa, beta ir gama spinduliuotės
Alfa - mažai pavojinga, nuo jos apsaugo oda.
Beta - Prasiskverbia pro odos sluoksnį į gyvus audinius ir gali smarkiai nudeginti. Kartais gali sukelti odos vėžį.
Gama - labai skvarbi, gali paveikti giliai organizme esančius audinius, pakeisti kraujo sudėtį, sukelti mažakraujystę, sukelti viduriavimą.
click to edit
Jonizuojančios spinduliuotės poveikį gyviesiems organizmams apibūdina sugertoji spinduliuotės dozė, t.y sugerta spind. energija tenkanti 1kg masės
1 Gy (grėjus) = 1 J/kg
Spinduliuotės dozė kokybiškai nusako sugertą spinduliuotės energiją. Jos poveikis organizmui priklauso nuo spinduliuotės rūšies.