Kaip vyksta mechaniniai svyravimai, galima išnagrinėti remiantis tampriųjų svyravimų pavyzdžiu, pasitelkus spyruoklinę svyruoklę. Norint, kad svyruoklė pradėtų svyruoti reikia ją išvesti iš pusiausviros padėties. Spyruoklė išsitempia, pailgėja ir svarelį ima veikti tamprumo jėga, nukreipta į pusiausvyros padėtį. Svarelis pradeda judėti atgal į kairę su pagreičiu ir vis didėjančiu greičiu. Jėga tuo metu mažėja, nes mažėja spyruoklės deformacija. Pusiausvyros padėtyje tamprumo jėga ir jos sukeltas pagreitis išnyksta, tačiau svarelio greitis tuo metu didžiausias - iš inercijos svarelis ir toliau juda į kairę spausdamas spyruoklę. Atsiradusi vis didėjanti priešingos krypties tamprumo jėga sustabdo svarelį ir stumia jį vėl į pusiausvyros padėtį . Svarelis iš inercijos didžiausiu greičiu pereina pusiausvyros padėtį, ištempia spyruoklę, ir prasideda naujas ciklas.
