Please enable JavaScript.
Coggle requires JavaScript to display documents.
Difrakcija - Coggle Diagram
Difrakcija
Tiesiaeigio šviesos sklidimo dėsnis teigia, kad skaidrioje vienalytėje terpėje šviesa sklinda tiesiai. 
Italas Frančeskas Grimaldis pastebėjo įdomų reiškinį.
Pastatęs nedidelį daiktą siauro šviesos pluošto kelyje, jis ekrane išvydo šešėlį, truputį mažesnį už tą, kuris turėtų susidaryti spinduliams sklindant pro daikto kraštus tiesiomis linijomis.
Atlikdamas kitą bandymą, Grimaldis aptiko, kad pro skylutę perėjęs šviesos pluoštas ekrane suformuoja didesnę šviesią dėmelę, nego turėtų būti pagal tiesiaeigio šviesos sklidimo dėsnį.
Grimaldžio pastebėtas reiškinys vadinamas šviesos difrakcija - šviesos bangų, einančių pro kliūčių kraštą, užlinkimu (nukrypimu nuo tiesaus kelio).
Stiklinėje plokštelėje specialia įranga įrėžus lygiagrečius rėžius, susidaro siauri neskaidriais tarpais perskirti šviesą praleidžiantys plyšiai.
Tokia plokštelė vadinama skaidriąja difrakcijos gardele.
Jeigu daugybę tos pat formos lygiagrečių rėžių vienodu atstumu įrėžtume metalinio veidrodžio paviršiuje, gautume atspindžio difrakcijos gardelę.
Difrakcijos gardelių viename milimetre paparstai būna nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių rėžių.
Skaidraus plyšio (arba atspidžio juostos) ir neskaidraus tarpelio pločių suma vidinama gardelės periodu (konstanta) ir paprastai žymima raide d.
kai d sin φ = 2k λ/2, spinduliai vinas kitą stiprina
kai d sin φ = (2k+1) λ/2 - silpnina
Difrakcijos gardelės veikimas pagrįstas šviesos difrakcijos reiškiniu.
-
Bangų nukrypimas nuo tiesaus kelio, užlinkimas už klūties vadinamas bangų difrakcija.
Ji vyksta, kai bangos sutinka bet kokios formos ir matmenų kliūtis, tačiau jeigu tų kliūčių matmenys apytiksliai lygūs sklindančios bangos ilgiui, pastebima labiau.
Prietaisas spektrams gasti vadinamas difrakcijos gardele.
Ją sudaro stiklinė plokštelė arba metalinis veidrodis su daugybe lygiagrečių rėžių.
šviesos interferencijos ir difrakcijos reiškiniai įrodo, kad šviesa turi bangų savybių.