Please enable JavaScript.
Coggle requires JavaScript to display documents.
Elektromagnetinė banga - Coggle Diagram
Elektromagnetinė banga
Visas elektromagnetines bangas surašę į vieną eilę pagal jų ilgį(nuo ilgiausių iki trumpiausių) arba dažnį (nuo mažiausio iki didžiausio), gautume Elektromagnetinių bangų skalę. 
Pagal klasikinį apibrėžimą, elektromagnetinę spinduliuotę sudaro elektromagnetinės bangos – sklindantis erdvėje ir laike bei save palaikantis elektrinio ir magnetinio laukų trikdys.
Trikdžio sklidimą galima paaiškinti pasitelkus elektromagnetinės indukcijos savoką. Pradiniu laiko momentu atsiradęs elektrinio (magnetinio) lauko šuolis gretimuose erdvės taškuose indukuoja magnetinį (elektrinį) lauką.
Savo ruožtu, tuose erdvės taškuose atsiradę magnetiniai (elektriniai) laukai, dar toliau esančiuose taškuose indukuos elektrinius (magnetinius) laukus. Tokiu būdu nuo taško, kuriame atsirado staigus elektromagnetinio lauko pokytis, į visas puses judės sferinio bangos fronto pati save palaikanti elektromagnetinė banga.
Radijo bangos – laisvai erdvėje sklindančios elektromagnetinės bangos, ilgesnės nei 0,1 mm (10-4m).
Radijo bangų sklidimui turi įtakos sklidimo terpės savybės ir sklidimo kelyje sutikti objektai. Sklindant radijo bangoms, gali atsirasti atspindžiai, pasireikšti refrakcija, difrakcija, absorbcija, sklaida, pakisti poliarizacija.
Radijo bangoms sklindant atmosferoje, didesnę ar mažesnę įtaką daro viršutinių jonosferos sluoksnių jonizacija (dėl Saulės aktyvumo), vandens garų kiekis, krituliai, temperatūrų skirtumas tarp atmosferos sluoksnių ir kiti faktoriai. Visa tai reiškia, kad priklausomai nuo ilgio ir sklidimo sąlygų, radijo bangos gali įveikti labai skirtingus kelius ir atstumus.
Radijo bangos greitis c laisvoje erdvėje lygus 299 792,458 km/s.
Gama spinduliai yra elektromagnetinės bangos, kurių bangos ilgis trumpesnis negu 0,01 nm.
Jie taip pat atsiranda anihiliuojant elementariųjų dalelių ir antidalelių poroms, vienoms dalelėms virstant kitomis.
Gama spinduliuotė labai skvarbi, todėl gali paveikti giliai organizme esančius audinius, pakeisti kraujo sudėtį, sukelti mažakraujystę, kataraktą, viduriavimą.
Gama fotonus skleidžia atomų branduoliai radioaktyviojo skilimo ir branduolinių reakcijų metu.
Infraraudonieji spinduliai- yra elektromagnetinės bangos kurių ilgis didesnis nei matomos šviesos, bet mažesnis nei radijo bangų.
Raudona spalva tai yra matomos šviesos ilgiausias bangos ilgis.
Infraraudonasis diapazonas yra tarp 750 nm ir 1 mm.
Pavadinimas reiškia žemiau raudono.
Ultravioletiniai spinduliai – tai elektromagnetinių bangų spektro dalis, prasidedanti nuo bangos ilgio 200 nm ir siekianti violetinės matomos šviesos bangų ilgį (400 nm).
Mažas jų kiekis veikia teigiamai: skatina augimą, stiprina organizmą, naikina ligas sukeliančias bakterijas, todėl šie spinduliai taikomi kai kurioms ligoms gydyti.
Ultravioletiniams spinduliams būdingas didelis biologinis ir cheminis aktyvumas.
Jie ardo akies tinklainę, didelis jų kiekis skatina odos vėžio atsiradimą, gali sukelti saulės smūgį.
Rentgeno spinduliai – elektromagnetinės bangos, kurių bangos ilgis yra 10–0,01 nm, dažnis nuo 30 iki 30 000 PHz (1 P Hz = 1015 hercų).
Rentgeno spinduliai gaunami rentgeno aparatuose panaudojant įgreitintus elektronus.
Rentgeno diapazonas dar skirstomas į minkštą (mažiausios energijos) ir kietą (didžiausios energijos) rentgeno spinduliavimą.
Rentgeno spinduliai yra jonizuojančiosios spinduliuotės rūšis, todėl yra kenksmingi žmogui ir elektroniniams prietaisams.