Please enable JavaScript.
Coggle requires JavaScript to display documents.
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMAS - Coggle Diagram
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŠVIETIMO
ĮSTATYMAS
BENDROSIOS NUOSTATOS
Švietimo tikslai
Stiprinti visuomenės galias užtikrinant krašto ūkio, aplinkos ir žmogiškųjų išteklių darnų vystymąsi, vidinį ir tarptautinį ūkio konkurencingumą, nacionalinį saugumą ir demokratinės valstybės raidą.
Perteikti asmeniui tautinės ir etninės kultūros pagrindus, Europos ir pasaulio humanistinės kultūros tradicijas ir vertybes, laiduoti sąlygas asmens brandžiai tautinei savimonei, dorovinei, estetinei, mokslinei kultūrai, pasaulėžiūrai formuotis.
Nustatyti asmens kūrybinius gebėjimus ir pagal tai padėti jam įsigyti kompetencijų ir (ar) kvalifikaciją, atitinkančią šiuolaikinį kultūros bei technologijų lygį, perteikti technologijų, ekonomikos ir verslo kultūros pagrindus.
Sudaryti sąlygas asmeniui įgyti demokratijos tradicijas įkūnijančias pilietinės ir politinės kultūros pagrindus.
Išugdyti kiekvienam asmeniui vertybines orientacijas, leidžiančias tapti doru, siekiančiu žinių, savarankišku, atsakingu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi. Taip pat padėti įsisavinti būtinas žinias.
Švietimo samprata
Švietimas tai veikla, kuria siekiama suteikti asmeniui visaverčio savarankiško gyvenimo pagrindus ir padėti jam nuolat tobulinti savo gebėjimus.
Ugdymo turinys
Ugdymo turinį sudaro tai, ko mokoma ir mokomasi, kaip mokoma ir mokomasi, kaip vertinama mokinių pažanga ir pasiekimai, kokios mokymo ir mokymosi priemonės
naudojamos.
Švietimo sistemos principai
Kontekstualumas.
Veiksmingumas.
Lygios galimybės.
Tęstinumas.
ŠVIETIMO PRIEINAMUMAS IR KOKYBĖ
Švietimo prieinamumas socialinę atskirtį patiriantiems asmenims
Tikslines socialines ir švietimo programas vykdo Vyriausybė ir savivaldybės tiesiogiai arba per mokyklas.
Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, remdamosi gyventojus registruojančių ir kitų valstybės ir žinybinių registrų duomenimis, nustato mokyklų nelankančių vaikų skaičių ir jų ugdymosi poreikius.
Socialinę atskirtį patiriantiems skurdžiai gyvenančių šeimų, pabėgėlių, nesimokantiems mokykloje vaikams, bedarbiams, asmenims, grįžusiems iš įkalinimo įstaigų, taip pat asmenims, kurie gydosi nuo alkoholizmo ir narkomanijos, ir prie visuomenės nepritampantiems asmenims švietimo prieinamumas užtikrinamas teikiant jiems socialines paslaugas ir švietimo pagalbą.
Švietimo kokybė
Švietimo kokybei gerinti vykdoma švietimo stebėsena, tyrimai, mokyklų veiklos įsivertinimas ir išorinis vertinimas, mokyklų vadovų ir mokytojų atestacija, mokymosi pasiekimų vertinimas.
Mokyklos veiklos įsivertinimo sritis, atlikimo metodiką pasirenka mokyklos taryba.
Švietimo kokybės samprata kuriama visuomenės, švietimo dalyvių ir švietimo valdymo subjektų.
Mokyklos išorinis vertinimas atliekamas periodiškai.
Švietimo programos kokybės tobulinimą gali inicijuoti fiziniai ir juridiniai asmenys,
Aukštosios mokyklos veiklos vertinimas atliekamas Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka.
Už švietimo kokybę atsako švietimo teikėjas ir savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.
Materialinis švietimo aprūpinimas ir mokymosi krūvis
Ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo programas teikiančios mokyklos materialioji aplinka kuriama vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintais švietimo aprūpinimo standartais.
Švietimo ir mokslo ministras tvirtina bendrojo ugdymo dalykų vadovėlių ir mokymo
priemonių atitikties teisės aktams įvertinimo ir aprūpinimo jais tvarkos aprašą.
Mokymosi aplinka mokykloje ir mokinių mokymosi krūvis turi atitikti higienos normas ir teisės aktų nustatytus mokinių saugos bei sveikatos reikalavimus ir laiduoti švietimo programų vykdymą.
ŠVIETIMO SISTEMOS SANDARA
Švietimo sistema apima:
Savišvietą.
Švietimo pagalbą.
Neformalųjį švietimą.
Formalųjį švietimą.
Ikimokyklinis ugdymas
Ikimokyklinis ugdymas teikiamas vaikui nuo gimimo, iki jam pradedamas teikti priešmokyklinis arba pradinis ugdymas.
Ikimokyklinis ugdymas vyksta šeimoje, o tėvų (globėjų) pageidavimu – pagal ikimokyklinio ugdymo programą.
Ikimokyklinio ugdymo programą, parengtą pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus ikimokyklinio ugdymo programų kriterijus, vykdo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas.
Ikimokyklinio amžiaus vaikui ir jo tėvams (globėjams) kompleksiškai teikiamos švietimo pagalba, socialinė parama, sveikatos priežiūros paslaugos švietimo ir mokslo ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Ikimokyklinio ugdymo paskirtis – padėti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, taip pat ir etninės, socialinius, pažintinius poreikius.
Priešmokyklinis ugdymas
Priešmokyklinis ugdymas vykdomas pagal vienų metų švietimo ir mokslo ministro patvirtintą priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą. Priešmokyklinį ugdymą vykdo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas, vadovaudamiesi švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.
Dažniausiai priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais jam sueina 6 metai.
Priešmokyklinio ugdymo paskirtis – padėti vaikui pasirengti sėkmingai mokytis pagal pradinio ugdymo programą.
Priešmokyklinio amžiaus vaikui ir jo tėvams (globėjams) kompleksiškai teikiamos švietimo pagalba, socialinė parama, sveikatos priežiūros paslaugos švietimo ir mokslo ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Pradinis ugdymas
Pagal pradinio ugdymo programą vaikas pradedamas ugdyti, kai jam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai.
Tėvų arba globėjų prašymu pradinis ugdymas pradedamas teikti vienais metais anksčiau nei įprasta.
Pradinis ugdymas vykdomas pagal ketverių metų pradinio ugdymo programas.
Pradinio ugdymo programas vykdo bendrojo ugdymo ir kitos mokyklos ar kitas švietimo teikėjas.
Pradinio ugdymo paskirtis - padėti asmeniui
pasirengti mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą.
Pradinis išsilavinimas įgyjamas baigus pradinio ugdymo programą.
Pagrindinis ugdymas
Pagrindinis ugdymas teikiamas mokiniui, įgijusiam pradinį išsilavinimą.
Pagrindinis ugdymas vykdomas pagal šešerių metų pagrindinio ugdymo programas.
Pagrindinio ugdymo paskirtis – suteikti asmeniui pagrindus, bendrąjį raštingumą ir gebėjimą apsispręsti, pasirinkti ir mokytis toliau.
Pagrindinis išsilavinimas įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir patikrinus mokymosi pasiekimus.
Vidurinis ugdymas
Vidurinis ugdymas vykdomas pagal dvejų metų vidurinio ugdymo programas.
Profesinio mokymo programų moduliai tęsiant mokymąsi į vidurinio ugdymo programą gali būti įskaitomi.
Vidurinis ugdymas teikiamas mokiniui, įgijusiam
pagrindinį išsilavinimą.
Vidurinis išsilavinimas įgyjamas baigus vidurinio ugdymo programą ir išlaikius brandos egzaminus.
Vidurinio ugdymo paskirtis – padėti asmeniui įgyti raštingumą, brandą bei profesinės kompetencijos pradmenis.
Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymas
Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių pirminį įvertinimą atlieka Vaiko gerovės komisija.
Pedagoginių psichologinių tarnybų darbo organizavimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras.
Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, grupės nustatomos ir jų specialieji ugdymosi poreikiai skirstomi į nedidelius, vidutinius, didelius ir labai didelius.
Mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, bendrojo ugdymo, profesinio mokymo programos prireikus pritaikomos studijų programos.
Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo paskirtis – padėti mokiniui lavintis, mokytis pagal gebėjimus, įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją.
Mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, formaliojo švietimo programas gali baigti per trumpesnį ar ilgesnį nei nustatytą laiką.
Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą įgyvendina mokyklos ir kiti švietimo teikėjai.
Kitas neformalusis vaikų švietimas
Neformaliojo vaikų švietimo ir formaliojo švietimo programas vykdančios mokyklos yra priskiriamos atitinkamos grupės ar tipo formaliojo švietimo mokykloms.
Neformaliojo vaikų švietimo programos mokinių atostogų metu vykdomos valstybinės ir savivaldybės mokyklos.
Neformaliojo vaikų švietimo programas vykdo neformaliojo vaikų švietimo ir kitos švietimo įstaigos, laisvieji mokytojai, kiti švietimo teikėjai.
Neformaliojo vaikų švietimo programa gali būti pripažįstama kaip formaliojo švietimo programos.
Neformaliojo vaikų švietimo paskirtis – padėti tapti aktyviais visuomenės nariais.
Savišvieta
Savišvietos paskirtis – suteikti galimybes asmeniui nuolat savarankiškai mokytis remiantis supančia informacijos erdve.
Savišvietos būdu asmens įgyta kompetencija gali būti pripažįstama kaip baigta formaliojo švietimo programos dalis.
Psichologinė pagalba
Asmenybės ir ugdymosi problemų turinčiam mokiniui psichologinė pagalba visuotinai teikiama pagalbos teikėjams bendradarbiaujant su mokinio tėvais ir mokytojais bei juos konsultuojant.
Psichologinę pagalbą teikia, psichologinių problemų prevenciją vykdo pedagoginių psichologinių tarnybų, mokyklų psichologai.
Psichologinės pagalbos paskirtis – stiprinti mokinių psichologinį atsparumą ir psichikos sveikatą.
Socialinė pedagoginė pagalba
Mokykla, teikdama mokiniui socialinę pedagoginę pagalbą, bendradarbiauja su socialinę pagalbą teikiančiomis tarnybomis, sveikatos priežiūros ir teisėtvarkos institucijomis ir konsultuoja mokinio tėvus ir mokytojus.
Socialinės pedagoginės pagalbos teikimo tvarką vaikui ir mokiniui nustato švietimo ir mokslo ministras.
Socialinės pedagoginės pagalbos paskirtis – padėti tėvams įgyvendinti vaiko teisę į mokslą ir užtikrinti jo saugumą mokykloje.
Specialioji pedagoginė ir specialioji pagalba
Specialiąją pedagoginę pagalbą asmeniui iki 21 metų teikia pedagoginių psichologinių tarnybų ir mokyklų specialieji pedagogai.
Specialioji pagalba mokiniui, kuriam jos reikia, teikiama mokykloje.
Specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos paskirtis – didinti asmens, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymosi veiksmingumą.
Pedagoginių psichologinių tarnybų, mokyklų specialieji pedagogai konsultuoja specialiosios pedagoginės pagalbos gavėjus, jų tėvus ir mokytojus.
MOKYKLŲ, PAGALBOS ĮSTAIGŲ STEIGIMAS, VEIKLA, PABAIGA IR PERTVARKYMAS
Mokyklų grupės ir tipai
Formaliojo švietimo mokyklos skirstomos į šias grupes:
profesinio mokymo įstaigų;
aukštųjų mokyklų.
bendrojo ugdymo mokyklų;
Ikimokyklinio ugdymo, neformaliojo vaikų švietimo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokyklos į tipus neskirstomos.
ŠVIETIMO FINANSAVIMAS
Švietimo programų ir mokyklų finansavimas
Mokymo lėšos savivaldybių ir nevalstybinėms mokykloms priešmokyklinio ugdymo programoms finansavimas skiriamas iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių.
Ikimokyklinio ugdymo ir neformaliojo vaikų švietimo mokykloms, neformaliojo švietimo programoms skiriama lėšų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų.
Apmokėjimas už švietimą
Valstybinėje ir savivaldybės mokykloje mokymas pagal priešmokyklinio ugdymo programas skirtas pirmajai kvalifikacijai įgyti, yra nemokamas.
Atlyginimo dydį už ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklos įstatuose nustatytas mokinių tėvų pageidavimu teikiamas papildomas paslaugas nustato mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.
Atlyginimo dydį už vaikų, ugdomų pagal ikimokyklinio ugdymo programas ir išlaikymą nustato mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.
TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS
Įstatymo įsigaliojimas, galiojimas ir taikymas
Priešmokyklinio ugdymo programoje ne mažiau kaip 4 valandos per savaitę skiriamos ugdymui lietuvių kalba.