DNR, „valgomosios“, subvienetinės vakcinos
Vakcinos padėjo žmonijai atsikratyti daugybės užkrečiamų mirtinų ligų.
Vakcinos iš anksto paruošia organizmą kovai su galimu virusu.
Išradus skiepus išnyko tokios ligos kaip raupsai, maras.
Imunologijos, mikrobiologijos, biochemijos, molekulinės biologijos, genetikos, biotechnologijos mokslai padėjo sukurti daug vakcinų.
Vakcinos, tai preparatai, kurie imituoja patogenus ir dirbtinai sužadina žmogaus imuninę sistemą prieš tam tikrą antigeną.
Pagrindinės vakcinų grupės
Prevencinė
Terapinė
Skirtos apsisaugojimui nuo ligų.
Skirtos gydyti ligas.
Vakcinų gamybai gali būti naudojami gyvi, tačiau susilpninti patogenai.
Šiais laikais galime patys pasirinkti skiepytis ar ne.
Subvietinės vakcinos gaunamos klonavus antigeno geną į klonavimo vektorių, įterpus jį į ląsteles ir aktyvinus baltymo, sintezę.
Pirmoji rekombinantinė, genų inžinerijos būdu sukurta vakcina buvo skirta apsisaugoti nuo hepatito B viruso.
VPD - tai tam tikro dydžio virusinių baltymų kompleksai, sudarantys viruso kapsidę - išorinį apdangalą, kuriame supakuojama viruso genetinė informacija..
VPD neturi savyje viruso DNR ar RNR molekulių, todėl negali sukelti infekcijų.
Visos vakcinos dažnai turi vieną trūkumą - susiformavęs imuninis atsakas kartais yra silpnas ar trumpalaikis.
Ateityje daug tikimasi iš naujų technologijų - DNR vakcinų.
Tikimasi sukurti DNR vakciną vėžio, autoimuninių ligų ir alergijų gydymui.
DNR vakcinų kūrimas autoimuninių ligų gydymui siekia ne aktyvinti, o slopinti imuninę sistemą, kuri autoimuninės ligos metu elgiasi neteisingai ir naikina savo organizmo ląsteles.
Kita perspektyvi sritis yra vadinamųjų ,,valgomųjų vakcinų" kūrimas
2011 metais vyko klinikiniai bandymai šių DNR vakcinų gydymui:
Krūties gydymui.
Šlapimo pūslės gydymui.
Plaučių vėžio gydymui.
Melanomos gydymui.
Gimdos kaklelio gydymui.
Prostatos gydymui.
Sarkomos gydymui.
B ląstelių limfomos gydymui.