Neolito gyvenvietės buvo netoli vietų, kurios užtikrino pragyvenimą, t. y. netoli upių, kuriose žvejota ir medžioti paukščiai, netoli laukų, kur augintos kultūros, jei gentys jau vertėsi žemdirbyste. Pagrindine akmens rūšimi išliko titnagas. Augant gyventojų skaičiui ir vystantis ūkiui daugėjo ir darbo įrankių.
