Please enable JavaScript.

Coggle requires JavaScript to display documents.

Priešistorė - Coggle Diagram

- - - - Neolito laikotarpiu pradėta dėvėti iš augalinių medžiagų pintus, vėliau austus, kartais veltus lininius, kanapinius, vilnonius drabužius. Išmokta juos susiūti. Skirtingo pavidalo drabužiai formavosi įvairiose geografinėse juostose. Tropinėje ir subtropinėje juostose plito klubų raiščiai ir pečių apsiaustai iš lapų, medžių žievės, audinių, vidutinėse platumose – austi drabužiai, subarktinėse ir arktinėse juostose – iš žvėrių kailių, uždari drabužiai. Stepių klajokliai ir kalnų gyventojai dėvėjo siauras kelnes ir uždarus chalato pavidalo darbužius.
    - - Gyventojai vertėsi klajokline medžiokle, žvejyba, maisto rinkimu. Driaso I laikotarpiu medžiojo baltuosius lokius, šiaurinius elnius, avijaučius, laukinius arklius, ernius, vilkus, baltuosius kiškius, poliarines lapes, briedžius. Driaso II laikotarpiu išplito miškų gyvūnija: rudieji lokiai, lūšys, bebrai. Driaso III laikotarpiu žmonės medžiojo stumbrus, taurus, rudąsias lapes, tauriuosius elnius, stirnas, ėmė žvejoti. Medžioklei naudojo ietis, vėliau – lanką ir strėles, žvejybai – kabliukus, žeberklus. Ginklams ir darbo įrankiams gaminti naudojo titnagą
    - - Žmonės gyveno nedidelėmis 2–5 šeimų klajoklinėmis bendruomenėmis. Daugiausia vėlyvojo paleolito paminklų yra Pietų Lietuvoje, kur gausu titnago žaliavos. Šiuo laikotarpiu susidarė 3–5 šeimų (apie 25–30 žmonių) bendruomenės, susijusios giminystės ryšiais. Tokios bendruomenės svarbiausia grandis – porinė atskirai neūkininkaujanti šeima. Jos gyveno prie šiaurinių elnių migracijos kelių. Sezoninių medžioklių metu bendruomenės susijungdavo, kartu praleisdavo žiemą ir išsiskirstydavo po medžioklės plotus. Svidrų kultūros žmonės šiaurinių elnių nesekė, o tykojo jų ties brastomis. Žmonių bendruomenės tapo sėslesnės, apsiribojo tam tikrais medžioklės, maisto rinkimo ir žvejybos plotais. Pirmieji poledyninio laikotarpio gyventojai į Lietuvą atėjo iš pietvakarių ir vakarų su Madeleine’o kultūra. Šiltėjant klimatui ir daugėjant miškų gyventojai darėsi sėslesni, pradėjo žvejoti.
    - - rankiai (archeologijoje), senovės žmonių pagaminti daiktai, rodantys žmonijos evoliuciją; viena svarbiausių archeologinių radinių grupių. Τiriami archeologiniais (tipologiniu, stratigrafiniu, geografiniu, eksperimentinės archeologijos) ir mokslinės analizės (fiziniu, cheminiu, trasologiniu, metalografiniu ir kitais) metodais. C. J. Thomsenas (19 a. pirma pusė) pagal darbo įrankių tipologinę analizę žmonijos istoriją suskirstė į akmens, bronzos ir geležies amžius.
        Ankstyviausi darbo įrankiai – prieš 2,5 mln. m. hominidų naudoti kumščio dydžio apskaldyti (viename šone) akmenys; rasta Olduvai tarpeklyje, Tanzanijoje. Žmonės pirmuosius darbo įrankius gaminosi iš gamtoje rastos vientisos medžiagos – akmens, kaulo ir rago, medžio, kriauklių, odos ir kitos. Senajame akmens amžiuje iš pradžių akmens skaldymu (skeltė, skaldytinis) ir paviršiaus apdaila (retušavimas, gludinimas) tobulinta dirbinio forma (gremžtukas, grandukas, rėžtukas ir kita), vėliau daryti kompoziciniai darbo įrankiai – raginis žeberklas su titnaginiais ašmenėliais, ietis, strėlė, kirvis su kotu ir kiti. Akmens amžiaus pabaigoje–bronzos amžiaus pradžioje iš pasisavinančio gamtos turtus ūkio (maisto rinkimas, medžioklė, žvejyba) pereinant prie gamybinio ūkio (žemdirbystė, gyvulininkystė) ir išaugus darbo įrankių paklausai pradėta perdirbti gamtines medžiagas – degti molį, lieti metalus, gaminti stiklą ir kita, sukuriant gamtoje neegzistuojančias formas; darbo įrankiai tapo įvairesni, jų daugėjo. Ankstyviausi terakotiniai darbo įrankiai (verpstukai, įvairios formelės ir kita) žinomi iš vėlyvojo paleolito (apie 24 000 pr. Kr.) gyvenviečių Čekijoje (Dolní Věstonicėje, Pavlove, Předmostyje), metaliniai darbo įrankiai (apie 7000 pr. Kr.) iš natūralaus gamtoje aptikto vario rasti Turkijoje (Çatal Hüyüke) ir Irane (Ali Koše). Kompoziciniai darbo įrankiai iš spalvotųjų metalų pradėti naudoti 4000–3000 pr. Kr. Mesopotamijoje. Pirmieji geležiniai darbo įrankiai plito apie 1000 pr. Kr. Artimuosiuose Rytuose.
    - - Medžioklė, Gamtos gėrybių rinkimas, Amatai, Žvejyba