Edemą galima stebėti pacientams, sergantiems tachisistoline prieširdžių virpėjimo forma. Su prieširdžių virpėjimu , atskirų prieširdžių pluoštų sužadinimas ir susitraukimas atsiranda nesant sužadinimo ir susitraukimo. Šiuo atžvilgiu dalis impulsų nepasiekia atrioventrikulinės jungties ir skilvelių. Tik nedidelė dalis impulsų patenka į skilvelius, sukeldami jų susijaudinimą. Priklausomai nuo širdies ritmo, yra bradikardinis (širdies susitraukimų skaičius mažesnis nei 60 per minutę), normosistolinis (nuo 60 iki 90), tachisistolinis (daugiau nei 90) prieširdžių virpėjimas. Brandaus amžiaus ir senatvės metu prieširdžių virpėjimo priežastis dažniausiai sukelia vainikinių arterijų liga, turinti hipertenziją ar be jos. Jauname amžiuje dažniausiai pasitaiko reumatizmo, širdies defektų (mitralinės stenozės, aortos širdies defektų), rečiau hipertirozės, įgimtų širdies defektų. Prieširdžių virpėjimas gali išsivystyti miokardo infarktu, perikarditu, ūminiu plaučių širdimi, miokarditu, kardiomiopatija, W-P-W sindromu.