Please enable JavaScript.
Coggle requires JavaScript to display documents.
ELEKTROS SROVĖ SKYSČIUOSE ELEKTROS SROVĖ DUJOSE - Coggle Diagram
ELEKTROS SROVĖ SKYSČIUOSE ELEKTROS SROVĖ DUJOSE
Elektros srovė gali tekėti ne tik metalais, bet ir tam tikromis sąlygomis skysčiais.
Judriosios dalelės - tai netvarkingai judantys teigiamieji ir neigiamieji ištirpusios medžiagos jonai.
Dalis laisvųjų elektronų prisijungia prie neutralių atomų, sudarydami neigiamus jonus. Toks procesas vadinamas dujų jonizacija.
Tirpalų junginių skaidymas į jonus - elektrolitinę disocijacija.
Vandeniniuose elektrolitų tirpaluose arba lydaluose krūvininkai yra teigiamieji ir neigiameji jonai, todėl tokių medžiagų laidumas vadinam joniniu.
Elektros srovė elektrolitų tirpaluose yra kryptingas teigiamųjų ir neigiamųjų jonų judėjimas.
Medžiagos išsiskyrimas ant elektrodų, tekant elektros srovei elektrolitų tirpalais ar lydalais, vadinamas elektrolize.
1833 metais anglų mokslininkas Maiklas Faradėjus aptiko ryšį tarp pratekėjusios elektros srovės ir elektrolizės.
m=kIt.
k - proporcingumo koeficientas, vadinamas elektrocheminiu medžiagos ekvivalentu.
m=kq.
Elektrodo išsiskyrusios madžiagos masė yra tiesiogiai proporcinga pratekėjusiam elektros krūviui.
Normaliomis sąlygomis dujos yra geri elektros izoliatoriai.
Elektros srovės tekėjimas dujomis vadinamas elektros išlydžiu.
Medžiagos, kurių vandeniniai tirpalai arba lydlai praleidžia elektros srovę vdinamos elektrolitais
Elekrtos srovė dujose yra kryptingas teigiamųjų bei neigiamųjų jonų ir elektronų judęjimas
Elektros srovės tekėjimas dujomis tiktai dėl kokio nors išorinio poveikio vadinamas nesavaiminiu elektros išlydžiu.
Išlydis vykstantis be jonizatoriaus, vadinamas savaiminiu elektros išlydžiu.
Jo metu dujos jonizuojamos, jų molekulėms arba atomams susidarant su laisvaisiais elektronais. Tokia jonizacija vadinama smugine.
Tokios iš dalies arba visiškai jonizuotos dujos vadinamos plazma.