Please enable JavaScript.
Coggle requires JavaScript to display documents.
Elektros srovė vakuume ir puslaidininkuose - Coggle Diagram
Elektros srovė vakuume ir puslaidininkuose
Elektros srovė vakuume
Krūvininkai vakuume
Vakuume galima sudaryti srovę, tereikia įrengti jame kokį nors krūvininkų šaltinį. Toks šaltinis dažniausiai yra įkaitintas kūnas, galintis spinduliuoti elektronus.
Taigi elektros srovė vakuume yra kryptingas elektronų judėjimas .
Diodas
Dviejų elektrodų elektroninė lempa vadinama
vakuuminiu diodu
.
Jį sudaro stiklinis balionas, kuriame įtaisyti du elektrodai:
anodas
(kelias aukštyn) ir
katodas
(kelias žemyn).
Amerikiečių mokslininkas ir išradėjas
Tomas Alva Edisonas
1883 metais aptiko, kad smarkiai įkaitintas metalas spinduliuoja laisvuosius elektronus. Šis procesas buvo pavadintas
termoelektronine emisija
. Vakuuminio diodo katodas paprastai kaitinamas elektros srove tiesiogiai arba šalia įtaisyta vielute — kaitinamuoju siūlu.
Triodas
Elektronų, judančių elektroninėje lempoje nuo katodo prie anodo, srautą galima valdyti elektriniu lauku. Tam tikslui lempoje arti katodo įtaisomas trečias elektrodas, vadinamas
tinkleliu
.
Dažniausiai tai būna plonos vielos spiralė, apsivijusi apie katodą. Tokia trijų elektrodų elektroninė lempa vadinama
vakuuminiu triodu
.
Elektroninis vamzdis
Elektroninį vamzdį
sudaro uždaras stiklinis viename gale paplatintas cilindras, iš kurio išsiurbtas oras.
Elektros srovė puslaidininkuose
Puslaidininkai
Puslaidininkiais
vadinamos medžiagos, kurios pagal elektrinį laidumą yra tarp elektros laidininkų ir izoliatorių.
Plačiausiai žinomos puslaidininkinės medžiagos yra cheminiai elementai selenas, silicis ir germanis, taip pat kai kurie junginiai: galio arsenidas (GaAs), indžio stibidas (InSb), kadmio bei švino sulfidai (CdS ir PbS) ir kt.
Savasis puslaidininkų laidumas
Puslaidininkai, neturintys priemaišų, vadinami
savuoju laidumu
. Savasis puslaidininkių laidumas yra menkas, nes mažai laisvųjų elektronų.
Priemaišinis puslaidininkų laidumas
Puslaidininkių laidumas labai padidėja įterpus į juos priemaišų (kitų cheminių elementų atomų). Tada šalia savojo laidumo atsiranda papildomas
priemaišinis laidumas
.
Puslaidininkio su tokiomis priemaišomis laidumą lemia elektronų judėjimas, todėl jis vadinamas
elektroniniu laidumu
, arba
n laidumu
, o pats puslaidininkis —
n puslaidininkiu
. Priemaišos, kurios lengvai atiduoda elektronus, vadinamos
donorais
.
Puslaidininkiai, kuriuose vyrauja
skylinis laidumas
, vadinami
p pūslaidininkiais
. Priemaišos, prisijungiančios elektronus, vadinamos
akceptoriais
.
Puslaidininkų sandūra
Praktikoje dažniau naudojami suglausti puslaidininkiai, kurių vienai daliai būdingas p laidumas, o kitai — n laidumas. Šių dalių kontaktas vadinamas
pn sandūra
. Ji pakeičia krūvininkų išsidėstymą kiekviename iš suglaustų puslaidininkių.
Puslaidininkai prietaisai
Puslaidininkiniu diodu
vadinamas prietaisas, turintis vieną pn sandūrą ir du išvadus, kuriais jis jungiamas į elektros grandinę.
Puslaidininkių varža labai priklauso nuo temperatūros. Šia jų savybe pagrįstas puslaidininkinio prietaiso, vadinamo
šiluminiu varžų
, arba
termistoriumi
, veikimas.
Dar viena puslaidininkių savybė — jų varžos priklausomybė nuo šviesos poveikio — taikoma prietaisuose, kurie vadinami
fotovaržais
, arba
fotorezistoriais
.