Please enable JavaScript.
Coggle requires JavaScript to display documents.
Elektros srovė skysčiuose ir dujose - Coggle Diagram
Elektros srovė skysčiuose ir dujose
Elektros srovė skysčiuose
Elektrolitai
Medžiagos, kurių vandeniniai tirpalai arba lydalai praleidžia elektros srovę, vadinamos
elektrolitais
, o tirpinamų junginių skaidymasis į jonus —
elektrolitine disociacija
.
Vandeniniuose elektrolitų tirpaluose arba lydaluose krūvininkai yra teigiamieji ir
neigiamieji jonai, todėl tokių medžiagų laidumas vadinamas
joniniu
.
Elektros srovė elektrolituose
- elektros srovė elektrolitų tirpaluose ir lydaluose yra
kryptingas teigiamųjų ir neigiamųjų jonų judėjimas.
Elektrolizė
1833 metais anglų mokslininkas Maiklas Faradėjus aptiko ryšį tarp pratekėjusios elektros srovės ir elektrolizės metu ant elektrodo išsiskyrusios medžiagos kiekio, vadinamą Faradėjaus
elektrolizės dėsniu
.
Medžiagos išsiskyrimas ant elektrodų, tekant elektros srovei elektrolitų tirpalais ar lydalais, vadinamas
elektrolize
.
Jis teigia, kad ant elektrodo išsiskyrusios medžiagos masė m yra tiesiogiai proporcinga elektros srovės stipriui I, jos tekėjimo laikui t ir priklauso nuo medžiagos rūšies, t. y.
m = kIt
čia
k
— proporcingumo koeficientas, vadinamas elektrocheminiu medžiagos ekvivalentu ir reiškiamas kilogramais kuldnui.
Atsižvelgę į tai, kad It = q, elektrolizės dėsnį galime užrašyti taip:
m = kq
.
Taigi ant elektrodo išsiskyrusios medžiagos masė yra tiesiogiai proporcinga pratekėjusiam elektros krūviui.
Elektros srovė dujose
Nesavaiminis elektros išlydis
Elektros srovės tekėjimas dujomis vadinamas
elektros išlydžiu.
Dujose atsiranda laisvųjų elektronų ir teigiamųjų jonų. Dalis laisvųjų elektronų prisijungia prie neutralių atomų, sudarydami neigiamuosius jonus. Toks procesas vadinamas
dujų jonizacija
.
Elektros srovė dujose
yra kryptingas teigiamųjų bei neigiamųjų jonų ir elektronų judėjimas.
Elektros srovės tekėjimas dujomis tiktai dėl kokio nors išorinio poveikio (jonizatoriaus) vadinamas
nesavaiminiu elektros išlydžiu
.
Savaiminis elektros išlydis
Stiprinant elektrinį lauką, elektros srovė dujose gali atsirasti ir tada, kai neveikia jonizatorius. Išlydis, vykstantis be jonizatoriaus, vadinamas
savaiminiu elektros išlydžiu.
Jo metu dujos jonizuojamos, jų molekulėms arba atomams susiduriant su laisvaisiais elektronais. Tokia jonizacija vadinama
smūgine
.
Plazma
Plazma
— iš dalies arba visiškai jonizuotos dujos, kurių teigiamųjų ir neigiamųjų krūvininkų tankis praktiškai vienodas.
Kibirkštinis išlydis
Kibirkštis
— tai plonytė stipriai jonizuotų dujų gija, kuria dėl mažos varžos teka labai stipri elektros srovė.