Please enable JavaScript.
Coggle requires JavaScript to display documents.
Elektros srovė skysčiuose ir dujose - Coggle Diagram
Elektros srovė skysčiuose ir dujose
Elektros srovė skysčiuose
Ant elektrodo išsiskyrusios medžiagos masė m yra tiesiogiai proporcinga elektros srovės stipriui I, jos tekėjimo laikui t ir priklauso nuo medžiagos rūšies, m = kIt.
Elektrolizės dėsnį galime užrašyti taip : m = kq
Elektrolizė plačiai taikoma pramonėje.
k - prporcingumo koeficientas, vadinamas elektrocheminiu med=iagos ekvivalentu.
Medžiagos išsiskyrimas ant elektodį, tekant elektros srovei elektrolitų tirpalais ar lydalais, vadinamas elektrolize.
Tirpinamų junginų skaidymasis į jonus- elektrolitinė disociacija.
Medžiagos, kurių vandeniniai tirpalai arba lydalai praleidžia elektros srovę, vadinamos- elektrolitais.
Prie izoliatorių - orą, stiklą, gumą, sausą medį, distiliuota vandeną ir pan.
Prie geru laidininkų pryskyrėme metalus, grafita, druskų ir rūgščių tirpalus.
Elektros srovė elektrolitų tirpaluose yra kryptingas teigiamųjų ir neigiamųjų jonų judėjimas
Elektros srovė dujose
Išlydis, vykstantis be jonizartoriaus, vadinamas savaiminiu elektros išlydžiu.
Jonizuotos dujos kitaip dar vadinamos plazma.
Elektros srovės tekėjimas dujomis tiktai dėl kokio nors išorinio poveikio vadinams nesavaiminiu elektros išlydžiu
Elektros srovė dujose yra ktyptingas teigiamųjų bei neigiamųjų jonų ir elektronų judėjimas
Srovės šaltinio ilgesnį laiką nepalaikomas savaiminis išlydis vadinams kibirkštiniu.
Dalis laisvųjų elektronų prisijungia prie neutralių atomų, sudarydami neigiamuosius jonus. Toks procesas vadinamas dujų jonizacija
Žaibavimas su griaustiniu vadinamas perkūnija
Elektros srovės tekėjimas dujomis vadinams elektros išlydžiu.
Volfos lanku vadinami savaiminiai dujiniai išlydžiai.
Normaliomis sąlygomis dujos yra geri elektros izoliatoriai, nes jose, palyginti su metalais, yra labai mažzai judrių elektringųjų dalelių.