Please enable JavaScript.
Coggle requires JavaScript to display documents.
8.1 ir 8.2 temų konspektai Elektros srovė skysčiuose ir dujose, Plazma…
8.1 ir 8.2 temų konspektai
Elektros srovė skysčiuose ir dujose
Prisiminkime:
Elektros laidininkai:
Metalai,
grafitas,
druskos
ir rūgščių tirpalai.
Elektros izoliatoriai:
Oras,
stiklas,
guma,
sausas medis,
distiliuotas vanduo.
Normaliomis sąlygomis
dujos
yra labai geri
elektros izoliatoriai
, nes juose palyginus su metalais yra labai mažai judrių elektringų dalelių.
Elektros srovė gali tekėti ne tik metalais, bet ir tam tikromis sąlygomis skysčiais.
Elektros srovė skysčiuose:
Temos sąvokos:
Medžiagos, kurių vandeniniai tirpalai arba lydalai praleidžia elektros srovę, vadinamos
elektrolitais.
Vandenyje ar skysčiuose tirpinamu junginių skaidymasis į jonus, vadinamas
elektronine disociacija.
Elektrolizė
Medžiagos išsiskyrimas ant elektrodų, tekant elektros srovei elektrolitų tirpalais ar lydalais, vadinamas
elektrolizė
.
Jos naudojimas pramonėje:
Pavyksta išskirti labai grynus metalus leidžiant elektros srovė kai kurių druskų metalų lydalais. Pvz:. aliuminis, varis.
Elektrolizės būdu vienus metalus galima padengti kitų metalų sluoksniu ir apsaugoti nuo korozijos (metalų irimas).
Elektrolizės dėsnis:
Mokslininkas aptikęs ryšį tarp pratekėjusios elektros srovės ir elektrolizės metu ant elektrodo išsiskyrusios medžiagos kiekio, pavadino ją
elektrolozės dėsniu.
Dėsnio formulės:
m=kIt
Čia
k
- elektrocheminis medžiagos ekvivalentas ir reiškiamas kilogramais kulonui (
kg/C
).
m
= ant elektrodo išsiskyrusios medžiagos masė (
kg
)
I
= elektros srovės stipris (
A
)
t
= laikas (
s
)
Kadangi It=q, taigi galima dar viena formulė:
m=kq
Elektros srovė elektrolitų tirpaluose yra kryptingas teigiamųjų ir neigiamųjų jonų judėjimas.
Vandeniniuose elektrolitų tirpaluose arba lydaluose krūvininkai yra teigiamieji ir neigiamieji jonai, todėl tokių medžiagų laidumas vadinamas joniniu.
Prisiminkime:
Izoliacinėmis dujų savybėmis galime įsitikinti kasdien, jungikliu įjungdami ar išjungdami elektrinius prietaisus.
Kaip grandinėje atsiranda oro, atsiranda tarpas - lemputė užgęsta.
Metalinė jungiklio dalis uždaro grandinę - lemputė šviečia.
Elektos srovė dujose:
Naujos sąvokos:
Elektros tekėjimas dujomis vadinamas
elektros išlydžiu
.
Procesas, kurio metu dalis laisvųjų elektronų prisijungia prie neutralių atomų, sudarydami neigiamuosius jonus , vadinamas
dujų jonizacija.
Elektros srovė dujose
yra kryptingas teigiamųjų ir neigiamųjų jonų ir elektronų judėjimas:
Savaiminis elekros išlydis:
Išlydis, vykstantis be jonizatoriaus, vadinamas
savaiminiu elektros išlydžiu.
Jo metu dujos jonizuojamos, jų molekulėms ar atomams susiduriant su laisvaisiais elektronas, o toks procesas yra vadinamas
smūgine
.
Plazma:
Iš dalies arba visiškai jonizuotos dujos vadinamos
plazma
.
Plazmos būsena dažnai vadinama ketvirtąją agregatine medžiaga.
Pvz:. Saulė,
žvaigždės,
ir t.t.
Kibirkštinis išlydis:
Taip vadinamas srovės šaltinio ilgesnį laiką nepalaikomas savaimis išlydis.
Elektros lankas:
Elektros lankas ar Voltos lankas, prie savaiminių dujų išlydžių priskirtas, sukuriamas abiems angliniams strypeliams (elektrodams) įtaisius šalia vienas kito.
Įkaitusius strypelius tolinant vieną nuo kito tarp jų esančiame įkaitusiame ore įvyksta smūginė jonizacija ir griūtinis dujinis išlydis, todėl matome lanko formos aiškiai skleidžiamą
šviesą
.
Nesavaiminis elektros išlydis:
Elektros srovės tekėjimas dujomis tiktai dėl kokio nors išorinio poveikio (jonizatoriaus) vadinamas
nesavaiminiu elektros išlydžiu.
Jonizatoriai:
žvakės liepsna,
spinduliai,
regimoji šviesa,
ultravioletiniai ar rentgeno spinduliai.
Plazma yra elektriškai neutrali, kadangi visiškai jonizuotose dujose neutralių atomų nėra.