EŽERŲ SUSIDARYMAS
Ledyniniai ežerai
Daug jų yra moreninių aukštumų duburiuose, atsiradusiuose dėl ledyno ir vandenynų veiklos.
Užtvenktiniai
Termokarstiniai
Liekaniniai
Ledo guolio
Dubakloniniai
Susidaro galinėms morenoms užtvėrus kelią nuo tirpstančio ledyno tekančiam vandeniui, jis užpildo žemės pažemėjimus.
Buvusių ežerų liekanos
Dysnai, Platelių ež., Vištytis
Telkšo lygumose, kur baigiantis ledynmečiui tyvuliavo dideli prieledyniniai ežerai.
click to edit
Kai kuriose vietose tarp morenų įstrigo nuo ledyno atitrūkę dideli ledo luistai, jie ištirpo, įdubos prisipildė vandens.
Netaisyklingos formos, nelygiu dugnu
Dusios, Metelio, Obelijos, Kretuono ežerai.
Žuvinto, Rėkyvos, Amalvo ežerai
Nedideli, gana gilūs, apskriti.
Susidaro panašiai kaip ir ledo guolio, tik ledo luistus apneša vandens suplautos sąnašos.
Glebo, Druskonio ežerai
Mišrios kilmės
Ledyniniai ežerai dažniausiai susidarę mišriu būdu.
Drūikšių, Didžiulio, Galvės ežerai.
Karstiniai
Susidaro vandeniui ištirpdžius gipso sluoksnius.
Atsiranda plačių kanalų, ertmių.
Viršutinis skliautas neišsilaikęs griūva, žemės paviršiuje susidaro apvalios duobės.
Šio tipo ežerų Lietuvoje yra apie 300
Kirkilų ežerynas
Didžiausias karstinis ežerynas
Didžiausias karstinis ežeras - Ilgasis, jį sudaro 25 smegduobės.
Upiniai
Susidaro senvagėse - nuo upių atsiskyrusiuose vingiuose.
Per potvynius oragraužiama siauriausia kilpos vieta, upė pradeda tekėti tiesiu keliu, palikdama pasagos formos senvagę.
Sąnašos atskiria senvagę nuo upės.
Pelkiniai
Daugiausia yra Nemuno upių slėniuose, Dubysos, Merkio, Nevežio ir kt.
Dariniai tarp aukštapelkių ir durpynų susidarančiuose įdubimuose.
Yra Čepkelių raiste, Aukštumaloje
Kai kurie ežerėliai susijungia protakomis
Augalija ir gyvūnija skurdi dėl rūgščios aplinkos.
Lagūniniai
Krokų lanka
Seklūs, pilni vandens augalų
Susidaro, kai upių nešamos sąnašos atitveria dalį marių.