Please enable JavaScript.

Coggle requires JavaScript to display documents.

Australijos Gamta (Dykumos ir Kalnai) Barbora (Tanamio dykuma (Plotas: 184…

- - - - Plota:348 750 km2
        
        Užema Aurtralyjos 4,5%
        
        Dėl didelio sausringumo ir sausumo dykumoje beveik nevyksta žemės ūkio veikla. Tačiau ši dykuma yra saugoma Vakarų Australijos teritorija.
- - - - Užema Aurtralyjos 3,5%
        
        Plotas: 267 250 km2
        
        Šis didžiulis plotas yra retai apgyvendintas, arba iš vis neapgyvendintas.
        
        Metinis kritulių kiekis yra labai mažas.
- - - - Užema Aurtralyjos 2,3%
        
        Plotas: 176 500 km2
        
        ši dykum atsirado prieš 14 000 metų
        
        Per metus čia iškrinta mažiau nei 200 mm kritulių.
- - - - Užema Aurtralyjos 2%
        
        Plotas: 156 000 km2
        
        Joje veisiasi kengūros ir emu.
        
        1873 m. dykumą atrado Ernesto Džailso vadovaujama ekspedicija
- - - - Užema Aurtralyjos 3,5%
        
        Plotas:111 500 km2
        
        Toks dykumos pavadinimas parinktas dėl netoliese esančios Didžiosios Smėlio dykumos ir reljefo, faunos ir floros panašumo. Abi šias dykumas kerta gyvulių varymo maršrutas Canning Stock Route.
- - - - Užema Aurtralyjos 0,3%
        
        Plotas: 29 750 km2
        
        Pavadinta Australijos tyrinėtojo keliautojo Čarlzo Sterto (Charles Sturt) garbei. 1844 m
- - - - Užema Aurtralyjos 0,2%
        
        Plotas: 15 250 km2
        
        Tirario dykuma pasižymi labai sausu klimatu – čia vyrauja aukštos temperatūros ir metinis 125 mm kritulių kiekis.
        
        Pirmą kartą dykuma atrasta 1886 m. europiečių, iki tol čia gyveno aborigenų gentys.
- - - - Užema Aurtralyjos 0,016%
        
        Plotas: 1 250 km2
        
        Šiauriau dykumos yra Dyno kalnas ir Witjira nacionalinis parkas.
- - - - Alpėse beveik visos viršūnės viršija 2000 metrų ribą
        
        Aukščiausia Alpių viršunė yra Kosciuškos kalnas (2228 m).
        
        Australijos Alpėse yra 120 aktyvių trobelių, prižiūrimų savanorių, jos išlikusios nuo galvijų piemenų ar tyrinėtojų.
        
        Čia įsikūrę keletas nacionalinių parkų, kurios valdo Naujojo Pietų Velso, Viktorijos, Australijos Sostinės Teritorijos vyriausybės.
- - - - Vasara ant kalno apie 40 laipsnių šilumos Ilgu sausuoju žiemos laikotarpiu čia beveik nelyja ir upės susitraukia į nusekusias vandens daubas
        
        kailnai užema apie 450 km²
        
        :
- - - - aukštis iki 582 m
        
        Ilgis apie 300 km,
        
        Drėgnuose vakariniuose šlaituose auga eukaliptų miškai, kurie plokščiakalnio lygumose persimaišo su retmiškiais.
- - - - ilgis 3500 km
        
        Tai yra didžiausiais ir svarbiauses kalnynas Australyjoje.
        
        (
        
        Besitęsiantis daugiau nei 3500 km nuo Kvynslendo šiaurės rytuose ir visa rytine pakrante pro Naująjį Pietų Velsą, Viktoriją, tada pasuka į vakarus susiliedamas su Grampiano kalnais vakarinėje Viktorijos dalyje.
- - - - . Aukščiausia Hamerslio viršukalnė − Mechario kalnas (1249 m)
        
        ilgis 260 km
        
        Hamerslio kalnagūbrio uolos pradėjo formuotis jūros dugne prieš 2,5 milijono metų. Nuosėdinių uolienų sluoksnius − kai kuriuose jų buvo gausu geležies − slėgė viršutiniai Žemės plutos sluoksniai, po to visas šis masyvas iškilo virš jūros lygio.
- - - - Kanjonas yra 323 km
        
        Kalnas sudarytas iš smiltainio.
        
        Tai yra dalis aborigenų šventojo tarpeklio, todėl lankytojai retai išsuka iš vaikščiojimo takelių.
        
        Vietovė buvo Luritja žmonių, gyvenusių čia jau prieš 20 000 metų, namai. Wattarka jų kalba – akacijos rūšis.
- - - - Aukštis: 2228 m
        
        1840 m.
        Lenkas Paul Strzelecki
        
        Įvairūs viršukalnės matavimai parodė, kad Kosciuškos kalnas šiek tiek žemesnis už šalia stovintį Taunsendo kalną.
- - - - pagrindine uoliena smiltainis
        
        645 km ilgio
        
        Ekspedicijos, vykusios 1860 balandį, metu.
        
        Aukščiausios viršūnės – Zeilo kalnas (1531 m) ir Sonderio kalnas (1380 m).
- - - - aukščiausią viršūnę (Kosciuškos kalnas 2228 m)
        
        Manoma, kad 20 000 tūkstančių metų čia gyveno aborigenai.
        
        Kalnai maitina Snieguotąją upę, Marmbidžio upę ir Murėjaus upę.
- - - - Aukštis iki 1360 m
        
        Kalnai išraižyti 300–800 m gylio kanjonais.
        
        Yra karstinių urvų. Auga eukaliptų miškai.