Please enable JavaScript.

Coggle requires JavaScript to display documents.

Australija Džiugas Kaluina 7a (Gamta (Dykumos (Simpsono dykuma (Simpsono…

- - - - Didžioji Smėlio dykuma apima 360 000 kvadratinius kilometrųs Australijoje. Dykuma yra tarp dviejų kalnų grandinių – Pilbaros ir Kimberlio.
      - Pirmasis europietis kirtęs dykumą 1873 metais buvo Peteris Varburtonas.
    - - Gibsono dykuma yra Vakarų Australijoje, į pietus nuo Dižiosios Smėlio dykumos ir į šiaurę nuo Didžiosios Viktorijos dykumos.
      - Dykuma užima apie 155 tūkst. kvadratinių kilometrų. Vieninteliai dykumos gyventojai – Australijos aborigenai. Joje veisiasi kengūros ir emu.
      - 1873 m. dykumą atrado Ernesto Džailso vadovaujama ekspedicija. Vėliau dykuma pavadinta vieno iš žuvusių ekspedicijos dalyvių – australų tyrinėtojo Alfredo Gibsono vardu.
    - - Didžioji Viktorijos dykuma – nederlingas, sausas, negausiai gyvenamas dykumos ekoregionas pietų Australijoje. Ji driekiasi Pietų ir Vakarų Australijos valstijose ir yra sudaryta iš daugybės mažų kopų, žolynų ir druskingų ežerų. Šios dykumos plotas – 424 400 km².
      - Dykumoje gyvena daug skirtingų vietinių australų grupių, įskaitant kogarus ir mirningus.
      - 1875 m. britų keliautojas Ernestas Giles tapo pirmuoju europiečiu, perėjusiu dykumą. Jis pavadino dykumą tuo laiku valdžiusios Jungtinės Karalystės monarchės Viktorijos garbei.
    - - Simpsono dykuma – dykuma centrinėje Australijoje, apimanti Pietų Australijos valstiją, Kvynslando valstiją ir Šiaurės teritoriją. Dykumos plotas apie 170 000 km².
      - Ši dykuma yra vienas sausiausių ir nesvetingiausių regionų visame pasaulyje. Tarp kopų, kurių aukštis apie 20 m, slūgso molio klodai ir plyti aštriabriaunių akmenų lygumos.
      - Pirmieji šią dykumą atrado europiečiai. 1845 m. anglų tyrinėtojas Čarlsas Sturtas (Charles Sturt) pirmasis išvydo šią dykumą.
      - 1939 m. dykumų tyrinėtojas daktaras Cecilis Madiganas surengė mokslinę ekspediciją į dykumą kupranugariais. Jis pavadino dykumą Alfredo Simpsono, Karališkosios geografų draugijos Pietų Australijos filialo prezidento, vardu.
- - - - Šio stručio sparnai sunykę ir mažyčiai. Turi dideles kojas. Plunksnos pilkai rudos, šeriuotos ir nusvirusios. Minta sėklomis ir uogomis. Ieškodami maisto nukeliauja didelius atstumus.
    - - Lyrauodegiai –paukščiai paplitę tik Australijos rytinės ir pietinės dalies atogrąžų miškuose. Nuo viduržemio patinai demonstruoja savo plunksnas, iš vijoklių supina ritualines platformas ir, mėgdžiodami kitus garsus, galingai gieda. Giedodamas patinas užverčia tviskančią uodegą iki nugaros ir lėtai sukasi ratu.
    - - Tai stambios ir vidutinio dydžio papūgos, kurių kūnas nuo 30 iki 70 cm ilgio. Jų stiprios kojos tinka laipioti ir sugriebti maistą. Kakadu yra vienintelės papūgos, turinčios plunksniškas vėduoklės formos skiauteres. Savo nuotaiką parodo pastatydamos ar nuleisdamos skiauteres.
  - - - Ančiasnapis - unikalus Australijos žemyno gyvūnas, turintis panašų į anties snapą, plėvėtas kojas ir panašią į bebro uodegą. Ančiasnapis ir dvi echidnų rūšys yra vieninteliai kiaušinius dedantys žinduoliai. Ančiasnapio snapas nepanašus į kietus paukščių snapus – tai minkšta, lanksti, oda padengta kūno išauga.
    - - Kengūros – sterbliniai žinduoliai. Priekinės galūnės penkiapirštės, trumpos, su aštriais nagais, o užpakalinės – labai stiprios ir ilgos. Uodega ilga ir raumeninga.
    - - Koala – Beveik visą gyvenimą praleidžia eukaliptų medžiuose. Ji maitinasi naktį apie 4 valandas ir suėda beveik 500 g lapų, o likusį laiką snaudžia, saugiai įsispaudusi išsišakojime. Kartais ji nulipa žemyn, kad pereitų į kitą medį arba paėsti dirvožemio, žievės ir žvyro virškinimui palengvinti.
    - - Dingas – Sulaukėjęs šuo. Tai pačios gryniausios veislės šuo, nes nėra kitų laukinių šunų, su kuriais galėtų kryžmintis. Australijos dingai lengvai išliko gamtoje, nors maždaug prieš 4000 metų jie čia buvo atvežti aborigenų kaip naminiai šunys. Turbūt tai vieninteliai likę grynakraujai priešistorinių naminių šunų palikuonys.