Elektromagnetinė indukcija. Kintamoji elektros srovė
Elektromagnetinės indukcijos reiškinys
Nuolatinė elektros srovė
IX klasėje, nagrinėdami elektros srovę, sužinojome, kad aplink laidininką, kuriuo ji teka, yra magnetinis laukas.
Kyla klausimas ar magnetinis laukas negali sukelti elektros srovės?
Į šį klausimą atsakė didysis anglų mokslininkas Maiklas Faradėjus, bandymais atradęs indukcijos reiškinį.
Elektros srovės atsiradimas uždarame laidininke, kai jį kerta kintančio magnetinio lauko jėgų linijos, vadinamas elektromagnetinės indukcijos reiškiniu.
Indukcijos būdu sukeliama elektros srovė buvo pavadinta indukuotąja elektros srove.
Lenco taisyklė
Indukuotosios elektros srovės kryptį uždarame laidininke galima sužinoti remiantis taisykle, kurią 1834 m. nustatė įžymus rusų fizikas ir elektrotechnikas Emilijus Lencas.
Ji vadinama Lenco taisykle ir formuluojama taip : indukuotoji elektros srovė visada teka tokia kryptimi, kad jos sukurtas magnetinis laukas priešinasi priežasčiai, sukėlusiai šią srovę.
Lenco taisyklę galima formuluoti ir taip : jei magnetinis laukas, kuriame yra uždaras laidininkas, stiprėja, indukuotoji srovė sužadina priešingos krypties magnetinį lauką, jei silpnėja – tos pačios krypties lauką.
Nuolatinė elektros srovė – stipris ir kryptis ilgainiui nekinta.
Ji gana plačiai taikoma įvairiose technikos srityse : ryšio, automatikos ir signalizacijos įrenginiuose, troleibusuose, elektrometalurgijoje ir t.t.
Kintamoji elektros srovė
Praktikoje dažniau naudojama kintamoji elektros srovė (gyvenamųjų namų apšvietimo tinkle, gamyklose ir kt.).
Kintamosios srovės periodas – trumpiausias laikas T, po kurio pasikartoja srovės kryptis ir stipris.
Kintamosios srovės dažnis v yra periodui atvirkščias dydis.
Jis rodo, kiek srovės kitimo ciklų įvyksta per 1s .
Kintamąja vadinama tokia elektros srovė, kurios stipris ir kryptis periodiškai kinta.
Lietuvoje buities ir pramonės reikmėms naudojamos kintamosios srovės dažnis lygus 50 Hz .
Tai reiškia, kad per 1s srovė 50 kartų teka viena kryptimi ir 50 kartų priešinga kryptimi.
Kintamosios srovės stiprio kitimą laikui bėgant galima pavaizduoti grafiškai.
Kintamoji įtampa apibūdinama amplitudine (didžiausia per įtampos kitimo periodą).
Kintamosios srovės stipris gali būti matuojamas pagal jos sukeliamą šiluminį poveikį, kuris nepriklauso nuo srovės krypties.
Atitinkamo stiprio nuolatinė srovė gali įšildyti laidininką tiek pat, kiek ir kintamoji.
Tokią kintamosios srovės stiprio vertę sutarta vadinti efektine.
Efektinė srovės stiprio vertė lygi stipriui tokios nuolatinės srovės, kuri tame pačiame laidininke per tą patį laiką išskiria tiek pat šilumos, kiek ir kintamoji.
Nustatyta, kad kintamosios srovės stiprio efektinė vertė I yra √2 karto mažesnė už amplitudinę vertę Im .
Kintamosios įtampos efektinė vertė taip pat √2 karto mažesnė už didžiausią (amplitudinę) jos vertę Um.
Kintamosios srovės stiprį ir įtampą matuojantys prietaisai, kurių veikimas pagrįstas šiluminiu srovės poveikiu, rodo efektines šių dydžių vertes.
Kintamosios srovės stipriui matuoti naudojamas šiluminis ampermetras.
Šiluminį ampermetrą galima paversti voltmetru.
Tereikia prie jo nuosekliai prijungti rezistorių.
v = 1/T
Srovės dažnio matavimo vienetas yra hercas (Hz) .