Please enable JavaScript.
Coggle requires JavaScript to display documents.
20 pasaulio sąsiaurių ((Perilo sąasiauris (sąsiauris Aleksandro salyne…
20 pasaulio sąsiaurių
Perilo sąasiauris 
sąsiauris Aleksandro salyne (pietryčių Aliaska, JAV). Skiria Čičiagovo salą šiaurėje ir Baranovo – pietuose
-
Sąsiauryje yra Koziano rifas (povandeninė uola), sukelianti daug problemų laivybai. Būdingi dideli jūriniai potvyniai
-
Toreso sąsiauris
sąsiauris tarp Australijos (Jorko kyšulio) ir Naujosios Gvinėjos. Jungia Ramiojo vandenyno Koralų jūrą ir Indijos vandenyno Arafuros jūrą.
Ilgis 74 km. Plotis 150-240 km, gylis farvateryje 7,4 m. Sąsiauryje daug salų, uolų, rifų, apsunkinančių laivybą.
Sąsiauris atrastas portugalų jūrininko Luis Vaez de Torres 1605 m., keliavusio iš Peru. Sąsiauris pavadintas keliautojo garbei.
Monos sąsiauris
Monos sąsiauris – sąsiauris, kuris skiria Haičio salą nuo Puerto Riko.
Monos sąsiauris jungia Atlanto vandenyną su Karibų jūra ir yra svarbi laivų maršruto nuo Atlanto vandenyno iki Panamos kanalo dalis.
130 km besidriekiantis vandens ruožas tarp dviejų salų yra vienas kebliausių kanalų Karibuose. Sąsiauris kupinas kintančių potvynių srovių, kurios susidaro abejose didelių salų pakrantėse, ir smėlio seklumų, kurios besitęsia daugelį kilometrų nuo abiejų krantų.
Taivano sąsiauris
-
Jis priklauso Pietų Kinijos jūrai ir jungia ją su Rytų Kinijos jūra šiaurės rytuose. Siauriausioje vietoje sąsiauris yra 130 km pločio.
2005 m. buvo pasiūlytas planas nutiesti tunelį po Taivano sąsiauriu sujungiant Taipėjų ir Fudžou. Jei šis tunelis bus iškastas, jis bus ilgiausias pasaulyje. Pekino inžinieriai teigia, kad tunelis įmanomas. Tačiau Taivanas nenori tiesioginės jungties, nes mano, kad taip pripažins Kinijos respublikos vienos Kinijos politiką
palko sąsiauris
Palko sąsiauris - sąsiauris tarp Tamilnado valstijos Indijoje ir Šri Lankos salos. Jis jungia Bengalijos ir Manaro įlankas.
-
Jukatano sąsiauris
-
Jis jungia Karibų jūrą su Meksikos įlanka. Sąsiaurio ilgis tarp Katočės kyšulio ir San Antonijo kyšulio yra 217 km, o giliausia vieta siekia 2779 m.
Hormūzo sąsiauris
Sąsiaurio ilgis 195 km, plotis svyruoja nuo 55 iki 115 km, o siauriausioje vietoje siekia ~34 km. Sąsiaurio vidutinis gylis 56 m, laivakelio gylis 27–229 m. Laivams praplaukti sąsiauris padalintas į du 2,5 km pločio transporto kanalus, atskirtus 5 km buferine zona
Sąsiauryje yra keletas salų, iš kurių didžiausia – Kešmas, didžiausias uostas – Bender Abasas. Vandens druskingumas 37-38%. Sąsiauriu teka srovės – vasarą iš rytų į vakarus, žiemą – iš vakarų į rytus. Didžiausias potvynių aukštis siekia 4,5 m.
Totorių sąsiauris
Ilgis 663 km, plotis pietinėje dalyje iki 324 km, šiaurinėje dalyje – iki 40 km, siauriausioje vietoje (Nevelskio sąsiauris) – 7,3 km. Sekliausia vieta farvateryje – 8 m.
Totorių sąsiauris yra šalčiausia Japonijos jūros dalimi. Žiemą čia susidaro ir laikosi virš 90 % Japonijos jūros ledo. Pagal daugiamečių stebėjimų duomenis pietinėje dalyje ledų laikotarpis trunka 40–80 d., o šiaurinėje dalyje – 140–170 d. Ledo storis gali siekti 1,5 m.
Hadsono sąsiauris
Hadsono sąsiauris yra Kanados šiaurės rytuose, skiria Bafino Žemę ir Šiaurės Amerikos žemynui priklausantį Labradoro pusiasalį
-
Hainano sąsiauris
sąsiauris, skiriantis Azijos žemyną (Leidžou pusiasalį) ir Hainano salą (Kinija). Jungia Rytų Kinijos jūrą (šiaurėje) su šiaurine Tonkino įlankos dalimi (pietuose).
:
Ilgis 93 km, mažiausias plotis 18,5 km, gylis farvateryje 36 m
-
-
-
-
-
-