Please enable JavaScript.

Coggle requires JavaScript to display documents.

UOLIENOS (Nuosėdinės Uolienos (Skalūnai (Skalūnai – plonais sluoksneliais,…

- - - - Dioritas – intrūzinė vidutinio rūgštingumo magminė uoliena. SiO2 kiekis joje 52-65 %. Pagrindinis dioritą sudarantys mineralai – plagioklazas (andezinas ar oligoklazas), raginukė, rečiau augitas ar biotitas, kvarcas kartais būna kalio feldšpatas. Be šių mineralų diorite būna magnetito, apatito, ilmenito, cirkono. Uolienos spalva – tamsiai žalia, rausvai žalia.
    - - Gabras – stambiakristalinė bazinės sudėties (SiO2 kiekis – 45-52 %) intruzinė magminė uoliena. Šį uoliena labai paplitusi okeaninėje Žemės plutoje. Uolieną sudaro plagioklazo ir pirokseno mineralai, dažniausiai suaugę vienas į kitą.
    - - Granitas – magminių intrūzinių uolienų grupė. Susidaro kontinentuose veikiant dideliam slėgiui ir temperatūrai.
  - - - Andezitas – efuzinė vidutinio rūgštingumo (SiO2 kiekis – 52-65 %) magminė uoliena. Šią uolieną sudaro kvarco ir plagioklazo mineralai. Be šių pagrindinių mineralų gali būti biotito, amfibolo ir pirokseno. Uolienos pavadinimas kilo iš kalnų keteros Anduose. Andezitinė lava būdinga subdukciniams okeanų pakraščiams, kur okeaninė tektoninė plokštė palenda po kontinentine.
    - - Obsidianas – efuzinė, magminė uoliena, o tiksliau stikliška uoliena.
    - - Bazaltas – bazinė efuzinė magminė uoliena. Bazaltas yra labiausiai paplitusi magminė uoliena Žemėje. Daugiausia bazalto formuojasi vidurio vandenyniniuose gūbriuose, kur vyksta žemės plutos priaugimas, plitimas. Čia jis formuoja vandenyninę Žemės plutą.
- - - - Skarna – įvairiaspalvė, dažnai žalia ar raudona rečiau pilka, juoda, ruda ar balta metamorfinė uoliena. Susiformuoja kontaktinio metamorfizmo zonoje cheminės metasamotazės proceso metu kai magminės intruzijos, tokios kaip granitas, įsiterpia į karbonatines uolienas, tokias kaip klintis ar dolomitas.
    - - Aniolitas dažnai traktuojamas kaip mineralo zoisito rūšis iš Kenijos ir Tanzanijos, tačiau tai metamorfinė uoliena, sudaryta iš žalio zoisito, juodo ar tamsaus pargazito ir rubino.
    - - Gneisas – metamorfinė uoliena, susidariusi regioninio metamorfizmo metu iš nuosėdinių ar rūgščių magminių uolienų. Pirmuoju atveju jie vadinami paragneisais, antruoju – ortogneisais. Tačiau atskirti gneisų kilmę ne visada pavyksta.
    - - Kvarcitas – kieta metamorfinė uoliena, kuri anksčiau buvo smiltainiu. Kvarcitas susidaro smiltainį veikiant aukštai temperatūrai ir dideliam slėgui. Kvarcitas dažniausiai yra sudarytas iš kvarco mineralo. Toks grynas kvarcitas yra baltos ar pilkos spalvos.
    - - Pegmatitas – stambiai grūdėta magminė uoliena, sudaryta iš kristalų, kurių dydis dažnai viršija 20 mm. Dažniausia pegmatitų sudėtis yra panaši į granito, t. y. jie sudaryti iš kvarco, lauko špatų ir žėručių. Retesniais atvejais, mažiau silicio ir daugiau geležies turintys pegmatitai gali būti randami su amfibolais, plagioklazais, piroksenais, feldšpatoidais ir kitais neįprastais mineralais.
    - - Skalūnai – plonais sluoksneliais, plokštelėmis skylančios uolienos. Skiriamos dvi didelės skalūnų grupės: nuosėdiniai ir kristaliniai (metamorfiniai) skalūnai.
      - Kristalizuoti skalūnai susidaro iš stipriai metamorfizuotų kristalinių uolienų (paraskalūnai) arba magminių uolienų (ortoskalūnai). Jas sudarantys plokšteliniai prizmiški, pailgi žėručių, amfibolų, feldšpatų kristalai išsidėstę beveik lygiagrečiose plokštumose (žėručio skalūnai, sericito skalūnai).
    - - Marmuras – metamorfinė uoliena, susidariusi iš persikristalizavusios klinties arba dolomito. Marmuras sudarytas iš mineralo kalcito (CaCO3). Naudojamas statinių apdailai, skulptūroms.
    - - Granulitas – aukštatemperatūrė metamorfinė uoliena, turinti granuliuotą (granoblastinę) struktūrą. Granulitas sudarytas iš kvarco, plagioklazo, kalio felšpato, granatų su nedideliais silimanito, kianito ir kitų mineralų kiekiais. Pagrindinė granatų dalis – piropas.