Šachnajus (śahnāī, shehnāī, persų k. shah – karalius + naī – fleita) – pučiamasis aerofonas su dvigubu liežuvėliu, „indiškasis obojus“, paplitęs Š. Indijos, Pakistano klasikinėje ir liaudies muzikoje. Manoma, jog šio instrumento garsas suteikia laimės ir šventumo jausmą, todėl plačiai naudojamas šventyklose, įvairių procesijų, vestuvių metu. Šachnajus turi kūgio formos korpusą su 7–8 skylutėmis su gale esančiu varpo formos metaliniu antgaliu ir žalvarinį pūstuką su dvigubu liežuvėliu. Norint suderinti šachnajų, kai kurios skylutės yra uždengiamos vašku arba paliekamos atviros. Instrumentas skleidžia gilų, ekspresyvų, nosinį tembrą. Grojant laikoma vertikaliai; įvairūs garsai išgaunami keičiant pirštuotės, lūpų, liežuvio padėtį ir kontroliuojant kvėpavimą. Šiam instrumentui dažniausiai pritariama tabla ar kitu perkusiniu instrumentu.
